Anot premjero Algirdo Brazausko, Vyriausybė norėtų, jog šie pinigai nebūtų skaičiuojami į bendrą finansinių asignavimų Lietuvai sąmatą: "Jeigu lėšas, reikalingas Ignalinos elektrinei uždaryti, įtrauks, bus didelė nelygybė, palyginti su kitomis valstybėmis, stojančiomis į ES".
Per spaudos konferenciją, surengtą po susitikimo su finansų ministre Dalia Grybauskaite, H.Eichelis, ragindamas kuo greičiau uždaryti Ignalinos AE, pareiškė, kad jo šalis kol kas negali tam skirti papildomų lėšų: "Prašau suprasti, šiuo metu aš negaliu atverti Vokietijos piniginės ir papildomai finansuoti Ignalinos AE uždarymo.
Žinau, jog ekonominė uždarymo problema Lietuvai yra labai didelė, tačiau kelias turi būti rastas". Pasak jo, Vokietijos dalis į ES biudžetą ir taip didžiausia.
Primename, kad Lietuva yra įsipareigojusi pirmąjį Ignalinos AE reaktorių nustoti eksploatuoti iki 2005 m., o antrojo uždarymo data turi būti nustatyta naujoje energetikos strategijoje, kurią numatoma parengti 2004-aisiais.
"Klausimas šiandien kyla ne tas, ar naudoti atominį kurą, ar ne. Dabar svarbiausia - saugumas. Vokietija nuogąstauja dėl tokio tipo reaktorių saugumo, todėl antrojo bloko uždarymo datą reikia nustatyti pirmiausia atsižvelgiant į saugumo, o paskui - į ekonominį aspektą. Manau, per derybas visi surasime bendrą sutarimą", - sakė Vokietijos finansų ministras.
H.Eichelis pabrėžė, jog ES primygtinai ragina Lietuvą anksčiau apsispręsti dėl antrojo reaktoriaus likimo. Jis skatino laikytis Europos Komisijos rekomendacijos antrąjį Ignalinos AE bloką uždaryti 2009 m., nors dar nėra išspręsta, kaip tai bus finansuojama.
Pirmojo Ignalinos AE reaktoriaus uždarymui tarptautiniai donorai jau skyrė daugiau kaip 200 mln. eurų (iš jų Vokietija - 6,5 mln.). H.Eichelis neatmeta galimybės, kad Vokietijos Vyriausybėje bus svarstoma, kaip toliau prisidėti prie Ignalinos AE uždarymo.