Šie faktai patvirtina, jog per daugelį metų norma šalyje tapęs korupcijos reiškinys nebeturi išeities taško.
Neseniai Kaune, Žurnalistų namuose, į seminarą "Korupcija sveikatos apsaugos sistemoje" susirinkę šalies politikai, valdžios bei teisėsaugos atstovai, medikai ir žurnalistai pabandė į problemą pažvelgti iš įvairių pusių.
Seminare, kuris tapo ir sudėtinė Lietuvoje vykdomos Europos Sąjungos (ES) PHARE projekto "Parama Lietuvos Respublikos antikorupcinei programai" dalis, buvo įvardytas kyšininkavimo sveikatos apsaugos sistemoje kaltininkas - esamos spragos šalies įstatymuose.
Strategija
Minėto seminaro dalyvis, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) skyriaus viršininkas bei ES PHARE projekto vadovas Kęstutis Zaborskas negali tiksliai pasakyti, kiek šalyje korumpuotų medikų. "Tačiau mes negalime užsimerkti prieš gyventojų pareikštą nuomonę", - teigė jis.
Anot K.Zaborsko, korupcijos problemą aštrina tai, kad jau vienuolika metų nėra nacionalinės kovos su korupcija strategijos. Nors pastaruosius ketverius metus tokios strategijos kontūrai jau ryškėja, tačiau paskutinį žodį dėl projekto turi tarti įstatymų leidimo galią turinti institucija - Seimas.
K.Zaborskas pažymėjo, jog prieš dvejus metus vertinant korupcijos mastus Lietuva buvo 50ojoje vietoje tarp 90 pasaulio valstybių. Per dvejus pastaruosius metus kilstelėjome iki 40-osios vietos. K.Zaborskas sako, jog tai dar nereiškia, kad mes turėtume vadintis itin korumpuota valstybe.
Standartai
"Padedant Europos Sąjungos pasaulinio lygio ekspertams bei STT kuriama strategija numato realius žingsnius prie korupcijos, vaizdžiai tariant, prieiti iš visų pusių. Prieš 15 metų Honkonge sukurta ir įdiegta antikorupcinė programa taip pat buvo mums pavyzdys", - teigė K.Zaborskas.
Jis akcentavo, kad strategija numato veikti keliomis kryptimis: įvertinti prevenciją, represinį (baudžiamąjį) persekiojimą, visuomenės švietimą. K.Zaborsko teigimu, ilgainiui turėtų keistis visuomenės moralinės nuostatos: duoti "į kišenę" ir "imti" - negarbinga, nedora, nepadoru. Optimalūs strategijos rezultatai neįmanomi be žurnalistų pagalbos, nes viešumas - vienas rimčiausių ginklų kovojant su korupcija.
STT skyriaus viršininkas K.Zaborskas akcentavo, jog geranoriškumą kovojant su kyšininkavimu turi rodyti ir patys sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai. Pasak pareigūno, jų rankose yra diagnozės bei gydymo standartų diegimas. Tai pagerintų sveikatos apsaugos paslaugų kokybę bei garantuotų racionalų ligonių kasų lėšų panaudojimą.
Čia K.Zaborskas pabrėžė, jog kiekviena liga privalo turėti aprašą, kokie tyrimai ar kokios procedūros tam tikru atveju būtinos bei privalomos. "Žinodamas tai, žmogus nesuks sau galvos, kad be kyšio jam nepavyks gauti siuntimo tam tikrai procedūrai ar tyrimui atlikti", - akcentavo K.Zaborskas.
Vaistai
Anot K.Zaborsko, kita strateginė nuostata kovojant su korupcija šalies sveikatos apsaugos sistemoje - vaistų registravimo sistemos reformavimas ir kompensuojamų vaistų nustatymo sistemos kūrimas. STT pareigūnas sako, kad vaistai turi būti kompensuojami ne tik atsižvelgiant į paciento pajamas, bet ir į ligos pobūdį.
"Vaistų kompensavimas turi būti panašus į mokesčių kompensavimą už šilumą", - teigė pareigūnas. Jis prisipažino nesuprantąs, kodėl valstybė leidžia farmacininkams pardavinėti tik brangius didžiausių pasaulio farmacijos bendrovių vaistus, o pigesni, tačiau neretai ne mažiau efektingi vaistai, dažnai gaminami pokomunistinėse valstybėse, į šalį neįleidžiami.
Kalbėdamas apie kuriamos strategijos kovai su korupcija nuostatas, K.Zaborskas užsiminė ir apie kaupiamojo medicininio draudimo sistemos kūrimą. Pastaroji, veikianti greta privalomojo sveikatos draudimo fondo, garantuotų papildomų medicinos paslaugų apmokestinimą. Tada pacientams netektų gydytojui į kišenę duoti pinigų, nes jis pats susimokėtų už papildomas, nustatytus įkainius turinčias paslaugas.
Pacientas Valstybinio medicininio audito inspekcijos direktorė Vitalė Vinickienė teigė, jog korupcijos šaknys slypi sveikatos politikoje. "Korupciją tarsi įteisina šiuo metu galiojantys sveikatos sistemos įstatymai. Bėda ta, jog esama įstatyminė bazė nėra orientuota į kitą interesų pusę, t.y. pacientą. Jis nušalintas nuo sveikatos sistemos įstatymų. Juk per pastarąjį dešimtmetį taip ir liko neįteisinta žalos atlyginimo pacientui tvarka", - akcentavo V.Vinickienė.
Ji sako, kad dabar sveikatos sistema orientuota į paslaugų finansavimą, gydymo įstaigų restruktūrizavimą, gydytojų socialines garantijas. V.Vinickienė teigė, kad lieka "pamiršta" juridinė paciento apsauga, kuri turi būti nepriklausoma nuo sveikatos sistemos reglamento rengėjo. "Kol to nebus, pacientas liks tik drobė sveikatos sistemoje..." - tvirtino auditorė.
V.Vinickienė apgailestavo, kad šiandien pacientas neturi teisės sužinoti jam diagnozuotos ligos gydymo standartų, teirautis, kur jo pinigai keliauja esant privalomam draudimui. Pacientas tarsi patiki savo "kraitį" privalomai sveikatos draudimo tarnybai, o ši finansavimą skirsto taip, kad lėšos plaukia pacientui nežinoma kryptimi.
Monopolis
Valstybinio medicininio audito inspekcijos vadovė įsitikinusi, kad politikai privalo "valyti" korupcija užterštus įstatymus, pirmiausia įvardydami problemą, įvertindami dvi interesų puses bei sukurdami dvi institucijas. Pirmoji, anot V.Vinickienės, turėtų ginti pacientą ir kontroliuoti, ar jis gauna paslaugas, o kita - pažvelgti į medikus.
"Juk dabartinis šalies sveikatos apsaugos sistemos finansavimas skatina monopolinės struktūros kūrimą, kurion ir suplaukia didžioji pinigų dalis. Žinia, dėl to kenčia mažų rajonų gydymo įstaigos, ten medikai tampa neprieinami. Tokia įstatymuose įteisinta tvarka turi įtakos ir medikų veiksmams. Gaudami mažus atlyginimus ir neturėdami socialinių garantijų jie mato vienintelį išlikimo būdą - imti "į kišenę".