Miškų savininkus ir saugomų teritorijų gyventojus vienijančių organizacijų atstovai savo pikete rytą aikštėje priešais Seimą parlamentarus agitavo pritarti parengtoms pataisoms, kurios, anot jų, užtikrina darnų privačių miškų naudojimą jų savininkų ir valstybės labui.
Susirinkusieji skelbė, kad įstatymo pataisų vilkinimas – tai tik apsimestinis rūpestis miškais ir gamta. Esą taip žmogus stumiamas nuo nuosavų žemių ir norima, kad jam priklausanti žemė realiai niekada nepriklausytų.
„Įstatyme numatyta, kad jei žmogus miško teritorijoje stato namą, turi atsodinti tokią pat miško dalį arba įnešti pinigų į miškų fondą, todėl statybos miškuose ne mažintų, bet didintų miškingumą“, - GRYNAS.lt teigė Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas.
Jam pritarė ir vilnietis miško savininkas Albertas Petrulaitis, teigdamas, kad priėmus pataisas, leidžiančias atkurti sodybas miškuose, tokia teise pasinaudotų apie 2 proc. asociacijos narių.
„Mūsų organizacija vienija per 250 tūkst. savininkų, tačiau jei iš jų kokie 2 proc. galėtų statytis, tai būtų labai gerai“, - sakė A. Petrulaitis.
Jo teigimu, Miškų savininkų asociacijos narius labiausiai piktina įstatyme numatyti išimtiniai atvejai. „Vienai moteriškei raidę po kablelio įstatyme skaito, o kai kuriems leidžia nevykdyti įstatymo. Dvejopi standartai. Jei leidžiama statyti tik išimtiniais atvejais, tai, vadinasi, tik su valdininko leidimu ir dar su kyšiais“, - kalbėjo miško savininkų atstovai.
Jo teigimu, įstatymo pataisos gali būti stabdomos dar ir dėl to, kad „stringa šimtamilijoniai Europos Sąjungos paramos projektai. Pavyzdžiui, dujotiekių tiesimo darbai, einantys per miško paskirties žemę. Projektai sustabdyti, pinigai paskirti ir pusantrų metų niekas nevyksta, nes miškų ūkio paskirties žemę gali pakeisti tik Vyriausybė savo sprendimu, o kadangi įstatymas nepriimtas, Vyriausybė neturi teisinių prielaidų tą padaryti. Todėl tie, kurie rėkia ir blokuoja, kad nepriimtų, jie pasidaro labai svarbūs ir reikšmingi“, - GRYNAS.lt tvirtino A. Gaižutis.
Priešpiet greta miškų savininkų susirinko apie trisdešimt įstatymo pataisoms prieštaraujančių piketuotojų - su savais plakatais ir kaukėmis jie traukė dainas ir skandavo skanduotes. Judėjimo „Už gamtą“ vadovas Algirdas Knystautas GRYNAS.lt akcentavo, jog beveik ketvirtis milijono miškų savininkų - per didelis skaičius, kad būtų galima jiems leisti savose valdose statyti namus.
Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos teigimu, įstatymo pataisose suformuluotas siūlymas visose privačiuose miškų valdose leisti formuoti 0,2 ha dydžio namų valdas valstybės bei visuomenės interesams kelia didžiausią pavojų.
Anot jų, tai ne tik sudarytų teisines prielaidas dešimčių tūkstančių hektarų miškų sunaikinimui, vandens telkinių taršos didinimui, bet ir suvaržytų Lietuvos žmonių galimybes prieiti prie tinkamiausių poilsiui vandens telkinių ir kitų gamtos vertybių.
Seimas prie Miškų įstatymo pataisų grįžta antradienį.
