Populiarus vaisingų dienų skaičiavimas laikomas pasenusiu
Pašnekovė savo asmeniniu pavyzdžiu paneigia ir vieną svarbiausių NŠP mitų – kad veikli, šiuolaikiška, beprotišku tempu per gyvenimą lekianti moteris neturi nei laiko, nei galimybių užsiimti savo kūno tyrinėjimais ir ciklo dienų skaičiavimais. E. Kosaitė-Čypienė kartais darbą pradeda aštuntą ryto, o namo parsiranda tik vienuoliktą vakaro. Universitete ji dėsto teisės dalykus, vakarais konsultuoja ir skaito paskaitas Vilniaus arkivyskupijos centre.
„Šis metodas pagrįstas tuo, kad kiekvienų lytinių santykių metu žmogus negali pradėti naujos gyvybės. Pirmieji biologiniai faktai, susiję su natūraliu šeimos planavimu, buvo atrasti 1930 m. Tačiau šiandien biologija yra taip pažengusi, atradusi tokių faktų, kurie prieš šimtą metų buvo neįsivaizduojami. Lietuvoje žmonės žino tik nuotrupas, pavyzdžiui, vaisingų dienų skaičiavimą ir... kad jis neveikia. Ir jie teisūs. Metodas, kurio pasaulyje mokoma dabar, nuo vaisingų dienų skaičiavimo taip toli, kaip dviratis nuo kosminio laivo. Šiuolaikinis metodas vadinamas simptoterminiu. Jis apima trijų vaisingumo požymių stebėjimą – kūno temperatūros, gleivių ir gimdos kaklelio pokyčius“, - aiškino pašnekovė.
NŠP mokytoja šį apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo būdą jau antrus metus pristato per kursus sužadėtiniams, kurie nori tuoktis bažnyčioje. Iš 5 tūkst. žmonių per metus žinią išgirsta apie 60 porų. Anot jos, ši proporcija normali net pasaulio mastu. Prieš šešerius metus NŠP mokytojos sertifikatą gavusi E. Kosaitė-Čypienė yra paruošusi apie 200 porų.
„Su 170 porų iki šiol palaikau ryšius. Iš jų turiu tris neplanuotus pastojimus, tačiau visais atvejais aiškiai buvo nesilaikyta taisyklių, kurios yra svarbi apmokymo dalis. Tai buvo ką tik susituokusios poros, kurios neturėjo didelės motyvacijos atidėti nėštumo. Šio metodo patikimumą analizavo tarptautinis tyrimas. Jis buvo pradėtas 1985 m., o jo efektyvumo apibendrinimas buvo padarytas po 20 metų. Tyrimui poros buvo atrinktos labai kruopščiai – kad jos būtų vaisingos, turinčios reguliarių santykių ir pan. Jos buvo apmokytos NŠP metodo ir dvejus metus stebėjimo centras kas mėnesį rinko jų vaisingumo duomenis – pačių pildytas lenteles su informacija apie kūno pokyčius. Tyrimą koordinavo keturi universitetai – du Vokietijos ir po vieną Ispanijos bei Jungtinės Karalystės.
Taip buvo surinkta milžiniška duomenų bazė apie įvairiausius vaisingumo aspektus. Iš šio tyrimo parašyta daugybė disertacijų. Taip pat buvo paskaičiuota, kiek per vienerius metus įvyksta netikėtų nėštumų. Žinia, hormoninių priemonių patikimumo vidurkis – maždaug 99 proc. Tai reiškia, kad iš 100 moterų per metus pastoja viena. Efektyviausia priemone laikoma hormoninė spiralė – 99,6 proc. Tai reiškia, kad iš tūkstančio moterų per metus pastoja keturios. NŠP tyrimas parodė, kad jeigu poros yra tinkamai apmokytos, jei žmonės laikosi taisyklių, pavyzdžiui, vaisingu metu neturi santykių su nutrauktu lytiniu aktu ar prezervatyvu, iš tūkstančio moterų taip pat pastoja tik keturios“, - aiškino pašnekovė.
Beje, yra tyrimų, kurie teigia, kad NŠP metodo pagalba galima išskaičiuoti vaiko lytį: mergaitę – 75 proc. tikslumu, berniuką – 90 proc. tikslumu. Pavyzdžiui, didesnė tikimybė, kad gims mergaitė, jei lytinis aktas atliekamas ant vaisingojo laikotarpio ribos. Tačiau yra ir tyrimų, kurie šiuos neigia. „Mes tai išbandėme su viena pora, kuri turėjo du berniukus ir norėjo trečios mergaitės. Kol kas nepavyko – jiems gimė berniukas“, - atviravo pašnekovė.
Sužadėtuvių-medaus mėnesio ritmas padeda įveikti rutiną
Pasak E. Kosaitės-Čypienės, vis dar gajus mitas, kad šis metodas netinka moterims, kurių ciklas nereguliarus. „Tokių šiais laikais – dauguma. Reguliarų ciklą pasaulyje turi vos 3 proc. moterų. Į šį skaičių įeina ir tos, kurių mėnesinės kiekvieną mėnesį prasideda ne tą pačią dieną, o trijų dienų tikslumu. Taigi būtent šie trys procentai moterų – nenormalios“, - teigė pašnekovė.
Nors stresas, persitempimas, netvarkingas gyvenimo būdas gali paveikti vaisingumo procesus, NŠP mokytoja tikina, kad labai tvarkingai gyventi reikia tik savaitę per mėnesį – prieš ovuliaciją, kadangi nuo to priklauso ciklas. „Kai ji jau įvyksta, yra absoliučiai tas pats, ką tu veiki. Tyrimai rodo, kad neigiamos įtakos ciklui turi alkoholis, tačiau šiuo atveju svarbus jo kiekis. Manau, viena kita taurė vyno didelės žalos nepridarys. Kita vertus, jei savo kūno pokyčius pradėjusi fiksuoti moteris atranda, kad jie nevyksta taip, kaip turėtų, ji turėtų rimtai pamąstyti apie savo gyvenimo būdą. Vaisingumo sutrikimai gresia labai rimtomis sveikatos problemomis“, - sakė pašnekovė.
NŠP metodas įpareigoja minėtus tris kūno pokyčius stebėti kiekvieną dieną. Maždaug po metų galima pereiti tik prie vaisingojo laikotarpio stebėjimo, kuris trunka 10-12 dienų per mėnesį. „Ši procedūra trunka maždaug tiek pat, kiek dantų valymas. Kasdien valydami dantis mes juk nepurkštaujame, kad tai įkyri procedūra. Be to, dantis valyti neįdomu. Šiuo atveju visai kita motyvacija – tu myli savo vyrą, nori su juo mylėtis, todėl lauki, kada greičiau ateis tas nevaisingasis laikotarpis“, - aiškino NŠP mokytoja.
Anot jos, nuostata, kad tokios poros mylisi rečiau, yra mitas. Tyrimais nustatyta, kad intymių santykių skaičius vieno moters ciklo metu lieka toks pats ar net suintensyvėja. Tiesiog intymus gyvenimas įgyja kitokį sužadėtuvių-medaus mėnesio ritmą. Tai reiškia, kad vaisinguoju metu nesimylima, tačiau tuo metu tiek vyras ilgisi moters, nes ji dėl vyraujančių hormonų būna ypatingai patraukli, tiek moteris labiausiai geidžia savo vyro. Jie abu svajoja apie intymumą, todėl atėjus tai dienai „medus“ būna ypač saldus.
Moterys jaučia nuoskaudą, kad priverstos gerti piliules
E. Kosaitės-Čypienės manymu, ilgai kartu gyvenančios poros dažnai nusivilia lytinio gyvenimo kokybe būtent todėl, kad lytinę aistrą jos gali tenkinti bet kada. O kai galima bet kada, dažnai nebesinori. Tuo tarpu NŠP siūlomas ritmas verčia atitinkamai nusiteikti, pasitempti, laukti sueities, o laikotarpį, kai negalimi lytiniai santykiai, išnaudoti emociniam ir dvasiniam artumui sutvirtinti per kitas bendras veiklas.
„Kartą per kursus viena mergina neištvėrė ir pasipiktino, kad dėl mano siūlomo NŠP metodo skyrybų Lietuvoje bus dar daugiau. Esą jei vyrui „neduosi“, aišku, kad jis išeis ieškoti kažkur kitur. Tačiau tiesa ta, kad vyras neina ieškoti kitur, kadangi jis niekada nepavargsta nuo savo moters, nuolat jos geidžia, nes ne visada gali su ja mylėtis. Tai patvirtina ir JAV darytas tyrimas, kuriam poros buvo atrinktos tik pagal vieną požymį – NŠP. Skyrybų skaičius tarp šių porų neviršijo 5 proc. JAV šiuo metodu saugojasi apie 1,5 proc. porų“, - teigė pašnekovė.
„Kadangi bendrauju su dauguma NŠP taikančių porų, galiu tvirtinti, kad tarp žmonių, kurie nuo įprastos kontracepcijos pereina prie natūralaus šeimos planavimo, visada pagerėja santykiai. Kalbėdama su moterimis, kurios vartoja hormoninę kontracepciją, dažnai jaučiu nuoskaudą, kad jos jaučiasi išnaudojamos: „Jiems visiems reikia to paties, o aš turiu dėl jų gerti piliules“. Matau, kaip keičiasi žmonių veidai, kai jie pradeda taikyti šį metodą. Į pirmus susitikimus jie visi ateina apsiginklavę kaukėmis, o kai susitinkame aptarti patirčių po pusantro mėnesio ar dviejų, žmonės ateina susikibę už rankučių, plepa, krykštauja.
Manau, kai žmonės pradeda šnekėtis apie intymius dalykus, kurie paprastai net šeimoje būna tabu, jų viduje labai daug kas pradeda atsiverti. Jie iki tol net neįsivaizdavo, kad gali būti įdomu kalbėtis apie savo kūną, apie savo vaisingumą, ne tik tai daryti paslapčia, tamsoje po antklode. Pagaliau moteris atranda, kad jos organizme vyksta procesai, apie kuriuos ji anksčiau nė neįsivaizdavo“, - svarstė E. Kosaitė-Čypienė.
Pašnekovė apgailestauja, kad šeimos nekalba net apie elementarius šeimos planavimo dalykus. Šį teiginį ji iliustravo itin kurioziška situacija. „Buvo pas mane atėjusi 10 metų kartu gyvenanti pora – kalbėjausi su kiekvienu atskirai. Kai paklausiau vyro, kokią kontracepciją jie naudoja, vyras tik ranka numojo – žmona kažką gerianti. Kai paklausiau apie tai moters, ši teigė maniusi, kad jie ketina susilaukti trečio vaiko“, - pasakojo NŠP mokytoja.
