"Tiesioginis iššūkis Rusijos ir Amerikos santykiams yra į 2002 metų dienotvarkę įtraukta NATO plėtra (ypač priimant Baltijos šalis)", - sakė H.Kissingeris interviu įtakingam dienraščiui "The Washington Post".

Pasak H.Kissingerio, Jungtinės Valstijos niekada nepripažino trijų Baltijos valstybių okupacijos įvedus Sovietų Sąjungos kariuomenę fakto, "ir, žinoma, nė viena valstybių grupė nėra labiau nusipelniusi būti ginama Vakarų demokratijų nei šios mažos šalys, nepajėgios kelti pavojaus kuriai nors iš kaimynių".

Pažymėjęs, jog "Baltijos valstybių narystė NATO sukels stiprią neigiamą Rusijos reakciją, bent jau siekiant palaikyti šalyje (Vladimiro) Putino vyriausybės reputaciją", H.Kissingeris sakė, kad "nei moraliniu, nei politiniu požiūriu negalima ignoruoti ar atidėlioti Baltijos šalių prašymo tapti Aljanso narėmis".

Baltijos šalys, buvusio JAV valstybės sekretoriaus nuomone, turi būti priimtos į NATO, "ypač turint galvoje prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) Varšuvoje išreikštą pritarimą jų narystei".

H.Kissingeris nurodė tris galimus šios problemos sprendimus.

Pirmasis variantas - "pristabdyti Rusiją, priėmus visas Baltijos valstybes į NATO, bet suteikiant Rusijai tam tikrų saugumo garantijų, pavyzdžiui, pažadėjus nedislokuoti Aljanso kariuomenės jų teritorijoje".

Antrasis variantas galimas su sąlyga, "jei Europos Sąjunga rimtai žiūrėtų į savo saugumo stiprinimą" - neįtraukti Baltijos šalių į NATO karinę struktūrą, bet pasistengti, kad jos greičiau būtų priimtos į ES, Amerikai ir ES suteikus saugumo garantijas.

Trečiasis variantas - "narystės NATO galimybę vertinti ne tiek saugumo, kiek politinės ir ekonominės evoliucijos pripažinimo požiūriu".

"Vadovaujantis tuo, bet kuri šalis, atitinkanti nustatytus kriterijus, galėtų būti pripažinta tinkama tapti Aljanso nare, įskaitant Rusiją", - mano H.Kissingeris, aiškiai linkstantis būtent į šį variantą.