Vairavimo ekspertai įsitikinę: jei mokyklos ruoš tik išlaikyti egzaminą, bet ne mokys vairuoti ekonomiškai ir ekologiškai, nėra reikalo kalbėti apie aplinkosaugą. Pastarosios atkerta, kad tam trūksta laiko ir finansų.

Moko pagal teminius planus

„Ecodriving LT“ lektorius Vitoldas Milius mano, kad vairuotojo, ką tik baigusio vairavimo kursus, žinios, kaip važiuoti ekonomiškai yra nulinės. „Kadangi eko-vairavimo pagrindų nėra įtraukta į programą, tam žmogui, kuris laiko egzaminą, dar nereikia atsakyti į šį klausimą“, - sako V. Milius.

Vilniaus vairavimo mokyklos „Autoklasė“ savininkas Alvydas Jankauskas tikina, kad jų vairavimo mokykloje ekologijos tema nėra nustumta į šalį, esą informacija apie tai skleidžiama internete, socialiniuose tinkluose. „Mūsų dėstytojai dalyvauja visuose ekologiniuose renginiuose, išmano ir žino savo darbą ir perteikia mūsų mokiniams. Kas nori, gauna literatūrą ir problemų nėra“, - sako jis.

„A. Žukausko“ vairavimo mokyklos savininkas Algimantas Žukauskas taip pat akcentuoja ekologiško vairavimo pamokas, tam esą dažniausiai skiriama paskutinė teorijos pamoka prieš egzaminų laikymą. Pašnekovas pridūrė, kad jeigu anksčiau vairavimo praktinio mokymo buvo 20 akademinių valandų, tai dabar jų yra 30. „Galėtų būti ir 40-50 val., bet tada jau viskas priklausytų nuo pinigų. Degalai brangsta, jeigu pridėtume valandų, tai mokiniai neturėtų iš ko susimokėti“, - mano A. Žukauskas.

Degalai brangsta, jeigu pridėtume valandų, tai mokiniai neturėtų iš ko susimokėti.

Su tuo sutinka ir automobilių sporto treneris Artūras Pakėnas, pripažįstantis, kad tokio tipo papildomų kursų rengimas gali būti suprastas kaip apiplėšimas. Tačiau jis įsitikinęs, kad esmė yra ne valandų skaičius. Esą nors vairavimo praktinio mokymo valandų ir padidėjo, egzamino išlaikymo procentas sumažėjo.

A. Pakėnas mano, kad žmonės nespėja įsisavinti reikiamų žinių ir per 30 val., ypač jeigu anksčiau neturėjo patirties. Tuomet esą jie tik spėjo išmokti važiuoti šiaurės rytų ar pietvakarių kryptimi. „Jie apskritai džiaugiasi, kad automobilis juda daugmaž į tą pusę, kur jiems reikia. Jie neturi automobilio pajautimo“, - mano pašnekovas.

Teorija apie ekonomiškumą ir ekologiškumą

V. Milius tikina, kad per jų rengiamas paskaitas yra mokoma ekonomiško, o kartu ir ekologiško bei saugaus vairavimo. Lektorius pasakoja, kad toks vairavimas yra pagrįstas daugeliu dalykų: nuo automobilio padangų ir priemonių, su kuriomis važiuojama, pasirinkimo iki pačio vairavimo principų.

Pasak V. Miliaus, vairavimo stilius daro įtaką ir degalų sąnaudoms. „Kiekvienas iš mūsų, pasirinkęs tam tikrą vairavimo stilių ar būdą, ir jį pakeitęs į ekonomiškesnį, gali sutaupyti nemažai litų sau į kišenę. Ir kuo mažiau degalų sąnaudų – tuo mažiau teršiama gamta“, - išvadą padarė V. Milius.

Jis patikino, kad pirmiausia kursus lankančių žmonių jis paklausia, kuri eko-vairavimo dalis svarbesnė - ekonomija ar ekologija. Esą nuo to pradedama diskusija. „Kalbame, kuo svarbi žmonijai ekologija ir kaip neužteršti gamtos“, - kalbėjo pašnekovas.

„Dažnai bendrauju su „Regitros“ egzaminuotojais, kurie pripažįsta, kad žmonės po vairavimo kursų ateina laikyti egzamino išmokę ne važiuoti, o išaikyti egzamino. Mes išleidžiame į gatvę dar labai žalius, toli iki gerų, vairuotojus“, - tikino V. Milius. Jis pridūrė, kad pačioje „Regitroje“ nėra klausimų šia tema, todėl esą normalu, kad būsimi vairuotojai to nežino. 
Žmonės po vairavimo kursų ateina laikyti egzamino išmokę ne važiuoti, o išaikyti egzamino. Mes išleidžiame į gatvę dar labai žalius, toli iki gerų, vairuotojus.

Ekologiškiau – su bet kokiu automobiliu

V. Milius neabejoja, kad važiuoti ekonomiškiau ir ekologiškiau galima bet kokiu automobiliu – net ir pačiu seniausiu. Tai esą priklauso nuo vairavimo principų. Kaip teigia pašnekovas, ekologiško ir ekonomiško vairavimo praktika yra specifinė ir tai taip pat priklauso nuo automobilio. „Mokyti gal net reikėtų su to žmogaus automobiliu“, - mano teorijos lektorius.

A. Pakėnas svarsto, kad įstatymas, kuriuo vairuotojo pažymėjimas buvo išduodamas dvejiems metams, o vėliau gali tekti laikyti papildomus kursus, turėjo prasmę. Esą tuomet žmogus pajaučia automobilį ir su juo galima kalbėti apie ekologišką ir taupų vairavimą. „Dabar su juo beprasmiška kalbėti apie kažkokį sudėtingesnį vairavimą, kai jis nelabai ką suvokia. Jis tik džiaugiasi gavęs teises“, - tikino A. Pakėnas

„Jeigu žmogus išmoko su pianinu groti gamą, tai nelogiška jam iš karto duoti groti simfoniją. Kažkas panašaus ir su vairavimu – reikalingas tam tikras laikas, kaip perteikti ir pagauti emocijas. Tas įstatymas, kai turi baigti papildomus kursus, galėjo išmokyti saugaus, ekologiško ir ekonomiško vairavimo“, - sako A. Pakėnas.

Specialistai teigia, kad degalų sąnaudas lemia du svarbiausi dalykai: automobilio techninė būklė ir vairavimo stilius. Be reikalo neskubant degalų sunaudojama 10 – 20 proc. mažiau. GRYNAS.lt rekomenduoja:  Kaip sumažinti degalų sąnaudas?