"Jei taip būtų Jungtinėse Valstijose ar Jungtinėje Karalystėje, niekas net nekeltų klausimo apie jos pavojų, - teigia Ignalinos elektrinės techninis direktorius Genadijus Negrivoda. - Bet buvo Černobylis, kuris įtikino žmones, jog ji negali būti saugi".
Straipsnio autorius aiškina "Financial Times" skaitytojams, kad Ignalina užtikrina 70 procentų elektros energijos Lietuvoje; todėl Lietuva yra viena labiausiai nuo atominės energetikos priklausanti valstybė bei elektros energijos eksportuotoja.
Toliau vyksta derybos dėl elektrinės uždarymo. Eurokomisija norėtų, kad antrasis blokas būtų uždarytas iki 2009 metų, bet viena kitą keitusios Lietuvos vyriausybės vengė minėti konkrečią datą.
Kaip sakė dienraščiui A.Brazauskas, lietuviams tai galutinio derybų rezultato klausimas. Lietuvos vyriausybė norėtų, kad ES būtų lankstesnė ir padėtų įtikinti rinkėjus, jog uždarymas būtinas, nors po jo pabrangs elektros energija.
Lietuviai nenori atsisakyti pigios ir gausios energijos šaltinio, nors šalyje esama jėgainių, kurios pakeis Ignaliną. Pernai birželio mėnesį donorų konferencija pažadėjo 207 milijonus eurų paramą, kurios 165 milijonai eurų būtų suteikta iš ES biudžeto.
Tačiau tai būtų sunaudota vien tik techniniams reikalams. Todėl Lietuvos pareigūnai įrodinėja, jog reikėtų didesnės paramos ir pagalbos - kad ir itin nuodingų branduolinio kuro atliekų problemai spręsti. Kol kas išeikvotas kuras kaupiamas čia pat elektrinės teritorijoje.
Nė kiek ne mažiau svarbu, kas laukia Visagino gyventojų, kurių dauguma yra rusai, visiškai priklausomų nuo Ignalinos elektrinės - nuo darbo iki karšto vandens, rašo autorius.