„Elektromobiliai paplis tada, kai rinka bus tam pasiruošusi. Greičiausiai dėl mūsų bendro ekonominio lygio elektromobilių atsiradimas Lietuvoje šiek tiek vėluos. Tai lemia šios transporto priemonės kaina dėl jos technologinių ypatumų ir valstybės skatinimo politikos nebuvimas. Mums dar yra labai daug ką veikti atnaujinant dabartinį naudojamų automobilių parką, gerinant amžių ir eksploatuojamų automobilių kokybę. Mums dar daug ką reikia nuveikti šioje srityje ir planingai pereiti prie elektromobilių skatinimo“, – sakė R. Bražinskas.

Rolandas Bražinskas
Pašnekovas pabrėžė, kad Lietuva yra viena iš pigiausių šalių, pagal kelių naudotojų mokestį Europoje, o lengvatos elektromobiliams gali būti svarstomos tuo atveju, kai būtų priimtas sprendimas apmokestinti visus transporto priemonių naudotojus. Tuomet ekologiškų transporto priemonių naudotojams būtų galima suteikti lengvatas arba juos atleisti nuo mokesčio.

Nors pirmieji parduodami elektromobiliai yra pakankamai brangūs, susisiekimo ministro patarėjas prognozuoja, kad ateityje elektromobiliai pigs. „Šiuo metu parduodami elektromobiliai yra 20-30 proc. brangesni už analogiškus automobilius su vidaus degimo varikliais. Tačiau elektromobiliai, kaip ir bet kuri naujovė, turi tendenciją pigti, atsirandant didesniam vartojimui“, – teigė R. Bražinskas.

Manantiems, kad EK strategijos „Transportas 2050“ tikslai tėra utopija, susisiekimo ministro patarėjas atsakė: „Savo laiku skaitmeniniai fotoaparatai buvo utopija, o mes net nepastebėjome kaip jie tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Brangstant iškastiniam kurui ir žinant, kad tai yra baigtinis resursas, žmonija neturi kitos išeities“.

Ateityje reikės dviejų automobilių?

Žvelgiant į ateitį galima spėti, kad įgyvendinus EK strategijos „Transportas 2050“ tikslus, nevaržomai norinčio keliauti europiečio garaže turės užtekti vietos dviems mašinoms – elektromobiliui ir įprastais degalais varomam automobiliui.

„Didžiausias oro užterštumas yra miestuose, todėl pirma priežastis, dėl ko elektromobiliai turėtų atsirasti pirmiausia miestuose, yra ekologija. Antra priežastis, kodėl šie automobiliai yra patogūs eksploatuoti miestuose, yra jų ribotos galimybės įveikti ilgus atstumus. Šiuo metu rinkoje esantys elektromobilių nuvažiuojamas atstumas neviršija 200 km iki įkrovimo būtinybės. Pažangios kompanijos ar pažangūs piliečiai Vakaruose jau dabar propaguoja tokį transporto organizavimo būdą: mieste naudojasi elektromobiliu arba viešuoju transportu, o užmiestyje – įprastu automobiliu“, – DELFI konferencijoje kalbėjo R. Bražinskas.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis praėjusią vasarą teigė, kad įmanoma, jog 2020 m. Lietuvoje įsisteigs elektromobilių gamykla, tačiau kol kas jokių postūmių šiuo klausimu neįvyko.

„Nuolatos sulaukiame įvairaus lygio paklausimų, vyksta susitikimai. Susisiekimo ministerija reklamuoja ir pristato Lietuvą kaip labai patrauklią elektromobilių gamybai arba elektromobiliams skirtų komponentų gamybos šalį, – kalbėjo ministro patarėjas. – Taip yra dėl kelių priežasčių. Visų pirma, elektromobiliams gaminti nėra reikalaujamas sunkiosios pramonės įdirbis, antra – mūsų šalis turi labai aukštą mokslinį potencialą ir pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos. Be to, šalyje yra net pora patrauklių mokesčių prasme gamybos aikštelių, tokių kaip Klaipėdos arba Kauno LEZ.“

R. Bražinskas pažymėjo, kad Lietuvos elektromobilių srities vystymo entuziastai yra aktyvūs ir žinomi pasaulyje, o viena iš šiuo metu vystomų iniciatyvų viešajame sektoriuje – tai Vilniaus troleibusų parko konkursas, kuris paskelbtas norint pirkti troleibusų sudėtines dalis ir dar šiais metais surinkti pirmuosius lietuviškos kilmės troleibusus.

Keli konferencijos dalyviai skundėsi esą Lietuvoje yra lengviau įregistruoti išklerusią mašiną nei elektromobilį, tačiau R. Bražinskas patikino, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija jau yra paruošusi techninius reikalavimus perdirbtiems automobiliams ir visi galimi pakitimai yra suderinti su Lietuvos elektromobilių asociacija, o šiuo metu mūsų šalyje yra įregistruota apie 20 elektra varomų automobilių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją