Bėgant metams solidieji politikai tapo šio renginio ir trąša, ir masuote. Prisimenu, kai vienoje iš ceremonijų naujai paskirtas, bet visuomenei dar mažai žinomas ministras mėgino prasmukti į pirmą eilę, bet nesusipratusių redaktorių leidosi pasodinamas kažkur į galą, kur ir liko nepastebėtas kartu su ponia, dėl šios progos pasipuošusia inauguracijos verta suknele ir kirpyklos kėdėje praleidusia mažiausiai tris valandas.
Senbuviai politikai svogūnų lysvėse orientuojasi kur kas geriau – jie nesileidžia sodinami pakraščiuose ir bemat okupuoja vietas, į kurias nukreiptos filmavimo kamerų „šviesos“. Nereikėtų pamiršti ir fakto, kad susipykus „Auksinių svogūnų“ organizatoriams ir atsiradus „Dviračio žvaigždei“ politikai tapo ir dviejų kanalų varžytuvių bei vilionių objektu.
Galbūt kolegos man paprieštaraus, esą svogūnų ir žvaigždės nominacijos – reta proga politikui pasireklamuoti „už dyką“. Tačiau nebūkime naivūs – politikų santykiuose su televizija nieko ir niekada nebuvo už dyką. Televizija nereklamuoja politikų veltui, bet sumaniai įtraukia juos į savo žaidimus ir keliasi reitingus. Politiko reikalas – „dykai“ besireklamuojant neprarasti nuovokos ir savigarbos, nežeminti Seimo nario vardo ir parlamento autoriteto. Galbūt situaciją pataisytų susitarimas, kad televizija suteikia politikui tiek eterio minučių, kiek iš jo buvo šaipomasi. Šias auksines minutes valdžios atstovai galėtų panaudoti savo darbų viešinimui, vertingoms diskusijoms.
Svogūnų klonas – „Dviračio žvaigždė“ šiemet atvėrė kitą galimą politikų elgesio modelį. Trys politikos liūtai susiorganizavo taip, kad renginyje būtų ne baimingai nominacijos laukiantys svečiai, o tikrieji šeimininkai, herojai. Būtent jiems buvo skirta daugiausiai dėmesio, dešrų ir žvaigždžių, o ir patys vyrai nepraleido progos pasigirti.
Į svogūnų ceremoniją šiemet buvome kviečiami kaip profesinę politikų šventę, politikos juokdarių paradą. Ar galite įsivaizduoti, kad taip tyčiotis leistųsi verslo ar žiniasklaidos elitas? Vargu bau, ar bent vienas jų (nors ir turi humoro jausmą ir nebijo kritikos) atvyktų atsiimti svogūną už kvailiausias statybas, ištaškytus milijardus, įsigytą mažiausiai Lietuvos keliams pritaikytą automobilį, jauniausią ir gražiausią antrą žmoną ar brangiausias skyrybas su pirma žmona. Neįvyktų ir renginys, kuriame būtų renkamas didžiausias portalo beraštis ar televizijos eterio šveplys. Ar įsivaizduojate, kad kuris nors iš minėtųjų su žmona bėgtų per parduotuves, naujintų garderobą ir šukuoseną vien tam, kad atsisėstų pirmoje svogūnų lysvėje ir būtų apdergti prieš visą Lietuvą?
P.S. Keliu kepurę prieš aktorių Vytautą Šapranauską, kuris tokių renginių „iškilumą“ pademonstravo natūroje.