„Berlyno, Barselonos ar Prahos naktiniai klubai beveik niekuo nesiskiria nuo mūsiškių. Muzika ta pati, jaunimas svaiginasi alkoholiu ir narkotikais“, – sakė Kaune studijuojanti šiaulietė Laura. Lietuvoje, nors ir lėtais tempais, tačiau taip pat daugėja besisvaiginančiųjų pasilinksminimo vietose.
Apsvaiginti klubinės kultūros
Klubinė kultūra šiuo metu Lietuvoje išgyvena stiprų pakilimą. Ryškiausi užsienio šokių muzikos vardai, įvairūs muzikos renginiai sutraukia didžiausias eiles prie naktinių klubų, nors už įėjimą neretai jau tenka pakloti net ne dvi ir ne tris dešimtis litų.
Kaip rodo užsienio šalių patirtis, dalis Europos jaunimo eina linksmintis į naktinius klubus pavartoję narkotikų. Lietuva – jau irgi ne išimtis. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad kol kas Lietuvoje dauguma šalies jaunimo (net 83 proc.) niekada nieko bendro neturėjo su narkotikais ir iki šiol linksminasi be jų.
Aplankiusi daugybę Europos naktinių klubų Laura pastebi, kad Kauno klubų apsaugininkai yra akylesni ir savo darbą dirba itin atsakingai. Laurai teko įtikinėti geriausio Lietuvoje naktinio klubo „Exit“ apsaugininkus, kad ji yra pilnametė.
„Vis dėlto reikėjo grįžti namo pasiimti pasą, nes klubo apsauga manimi netikėjo. O kituose Europos miestuose viskas paprasčiau“, – sakė šiaulietė.
Pasak merginos, ji ne kartą matė, kaip Lietuvoje apsauginiai pričiumpa narkotikus norinčius įsinešti vaikinus. O svečiose šalyse dažnai net nebūna patikros ir į pasilinksminimo vietas galima įsinešti net savo alkoholio.
Pasikeitęs įvaizdis
Laikui bėgant ne tik atsirado naujų narkotikų, bet ir pasikeitė vartojimo tikslai, o kartu ir vartojimo kultūra. Dabartiniai vartotojai smarkiai skiriasi nuo anksčiau mūsų susikurto narkotikų vartotojo įvaizdžio.
Dar prieš 5 ir daugiau metų išgirdę žodį „narkomanas“ įsivaizduodavome netvarkingą, vagiliaujantį, niekur nedirbantį asocialų asmenį. Šiuolaikiniai narkotikų vartotojai gali būti puikiai socialiai prisitaikę, dirbantys ir net kopiantys karjeros laiptais.
„Mano draugai, nevengiantys laisvalaikiu parūkyti „žolės“, išties yra nepaprastai daug dirbantys žmonės. Jie jau pasiekę karjerą ir toliau jos siekia. „Žolė“ jiems – tik pramoga, būdas trumpam atsipalaiduoti, bet ne daugiau. Štai mano pažįstami neseniai grįžo po trumpų atostogų Amsterdame, į kurį skrido pailsėti, pasilinksminti klubuose, nes žinojo, kad kanapės ir haliucinogeniniai grybai Olandijoje yra legalūs. Jie pasakojo, kad Amsterdamo klubuose puikiai atsipalaidavo ir pailsėjo nuo didelių darbo krūvių“, – pasakojo Laura.
Diskusijoms nėra ribų?
Populiariausiame šalyje socialiniame tinkle „Facebook“ vyksta jokių inspekcijų nekontroliuojamos diskusijos narkotikų tema. Čia ne tik aptariama, ką geriau rūkyti, bet ir kaip pasigaminti tam tikras svaigiąsias medžiagas.
Narkotikų kontrolės departamento tyrimas atskleidė, kad 10 proc. šalies gyventojų nurodė žinantys bent vieną konkrečią vietą, kurioje parduodami narkotikai. Patys prieinamiausi – kanapės ir ekstazis („ratai“). Apklaustieji nurodė, kad jei norėtų, per 24 valandas jiems būtų lengva gauti kanapių.
18,5 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems nors kartą gyvenime buvo pasiūlyta narkotikų. Iš tokių 44,6 proc. nors kartą gyvenime yra jų bandę. Vietos, kuriose siūloma įsigyti ekstazio, amfetamino ir kitų narkotikų, yra tos pačios, kaip ir prekybos kanapėmis.
Ekstazis pagal populiarumą Lietuvoje užima vietą po kanapių. Kas ketvirtas apklaustasis nurodė, kad narkotikų jiems buvo siūlyta klube ar diskotekoje. Kitos populiarios narkotikų pirkimo–pardavimo vietos yra uždari pasilinksminimo vakarėliai, gatvė bei švietimo įstaiga (mokykla, kolegija, universitetas).
Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės sukūrė informacinę interneto svetainę „Pramogos be narkotikų“ (benarkotikų.lt), skirtą jauniems, aktyviems ir mėgstantiems pramogauti žmonėms. Siekiama, kad narkotikų vartojimas pramogų metu netaptų norma ir jauni Lietuvos žmonės mokėtų linksmintis be narkotikų.
Taip pat skaitykite: Kaip su vaiku kalbėtis apie narkotikus?
Asmenų, nors kartą gyvenime vartojusių ekstazio, dalis tarp jaunų (15–34 metų) žmonių ES šalyse (proc.):
Didžiojoje Britanijoje 9,9
Latvijoje 5,0
Olandijoje 4,4
Ispanijoje 4,4
Vokietijoje 3,7
Danijoje 2,6
Norvegijoje 2,5
Lietuvoje 2,1
Prancūzijoje 1,8
Asmenų, bent kartą gyvenime vartojusių amfetamino, dalis tarp jaunų (15–34 metų) žmonių ES šalyse (proc.):
Didžiojoje Britanijoje 12,3
Danijoje 5,9
Olandijoje 3,1
Ispanijoje 3
Airijoje 3
Latvijoje 2,6
Lenkijoje 1,9
Lietuvoje 1,1
Portugalijoje 0,5
