Vakare grįžę namo vėl jungiate automobilį į rozetę ir per naktį jo baterija jau įkrauta kitai dienai. Automobilis ne tik ekonomiškesnis, bet ir žymiai tylesnis, nes jame daug mažiau judančių dalių, nei benzinu ar dyzelinu varomuose automobiliuose. Tiesiai sakant, vidaus degimo variklio nėra, jį atstoja elektros motoras ir baterija. Jungtinėse Valstijose tai jau realybė, o ne fantastika.
Galima ginčytis, jog elektromobiliai - tolima ateitis dėl įvairių jiems būdingų trūkumų. Tačiau nesena patirtis – tai, kaip greitai kompiuteriai bei internetas tapo neatskiriama gyvenimo realybe; faktas, jog be mobilaus telefono sunkiai įsivaizduojame gyvenimą; kaip per kelerius metus skaitmeninė fotografija pasivijo, o daug kur ir aplenkė tradicinę fotografiją – rodo, jog elektra, o gal ir kita alternatyvine energija, varomi automobiliai gali tapti gyvenimo realybe, be kurios savo gyvenimo neįsivaizduosime.
Pati elektromobilio idėja kilo jau XX amžiaus pradžioje kartu su automobilių atsiradimu. Tačiau tuo metu elektra varomi automobiliai buvo labai neefektyvūs, o benzinu varomi jų analogai visomis savybėmis lenkė elektrinius. Todėl šios, tuo metu į aklavietę stumiančios idėjos buvo atsisakyta. Todėl visą XX amžių be konkurencijos vyravo vidaus degimo varikliais varomi automobiliai. Jų kuro sąnaudos buvo didžiulės, todėl brangstant naftai varikliai buvo kuriami vis efektyvesni – ir pajėgesni, ir naudojantys mažiau kuro. Šioje srityje dar yra pakankamai resursų vidaus degimo varikliams tobulinti. Tuo labiau, jog benzinu varomu automobilių išlaikymu suinteresuotos galingos naftos bendrovės.
Tačiau XXI amžiaus pasaulis susiduria su naujais iššūkiais. Visų pirma, nesustabdomas naftos kainų augimas, antra - visuotinis atšilimas, prie kurio svariai prisideda ir automobilių išmetamos dujos. Tačiau žmonijos meilė automobiliui, suteikiančiam judėjimo laisvę, nesilpnėja. Reikalinga naujos kartos judėjimo priemonė. Ne mažesnį vaidmenį turi ir tai, jog dauguma naftos išteklių yra nedemokratinėse valstybėse, nedraugiškose Vakarams, o naftos kainos nustatymas kokio nors arabų šeicho sprendimu ar lemiamas Kremliaus užsienio politikos užgaidų yra žeminantis Vakarams.
Holivudo žvaigždės jau važinėja elektromobiliais. Tai paskutinis mados klyksmas. Hameriai nueina į praeitį, bet ar greitai elektromobilis taps eilinio žmogaus neatskiriama gyvenimo dalimi?
Tai visų pirma priklauso nuo to, ar greitai pavyks sukurti baterijas, leisiančias jų nepakraunant nuvažiuoti didelius nuotolius, o ne tik tris šimtus kilometrų ir po to kelias valandas užtrukti jas pakraunant. Labai nedaugelis norės turėti du automobilius – elektrinį - važinėti mieste ir tradiciniu kuru varomą - ilgesnėms kelionėms.
JAV prezidentas Barackas Obama elektromobilių gamybai skiria didelį dėmesį: prieš pusmetį lankėsi vienoje didžiausių JAV baterijas gaminančių įmonių bei pažadėjo valstybės paramą. Beje, baterijų gamybos technologijas labai į priekį pastūmėjo nešiojamų kompiuterių bei mobilių telefonų išplitimas, bei pastangos gaminti vis ilgiau veikiančias baterijas šiems aparatams.
Šiuo metu gaminamus hibridinius automobilius, kuriuose naudojamos ir baterijos, ir tradicinis kuras, galima laikyti žingsniu į priekį, bet jų bėda ta, jog juose viskas dubliuojama, tai yra, juose yra ir elektra varoma sistema, ir benziną naudojanti sistema. Jie daug taupesni, bet hibridai ir yra hibridai, ateityje tikimasi pereiti prie visiškai naujos kokybės: alternatyviu kuru, šiuo atveju, prie elektra varomų automobilių.
Yra keli galimi baterijų variantai. Vienas – ličio-jono baterijos. Jos yra galingos, bet brangios – jų gamyboje naudojami brangūs metalai, tokie kaip nikelis ar kobaltas. Kitas variantas – ličio–sulfato baterijos. Jos pigesnės, bet mažiau galingos. Pasaulio pramonė siūlo ir kitus baterijų variantus. Jokios standartizacijos nėra ir firmos konkuruoja viena su kita. Kas sukurs tą auksinę kulką, kuri nušaus benzinu varoma automobilį, neaišku. Tačiau kova vyksta be gailesčio. Štai paskutinis pavyzdys – prancūzų „Renault“ apkaltino kai kuriuos savo darbuotojus šnipinėjimu bei bandymu perduoti japonams būtent elektromobilių gamybos paslaptis.
Galingų baterijų sukūrimas yra tik dalis problemos. Kitas klausimas infrastruktūros, kuriose tas baterijas būtų galima greitai pakrauti, sukūrimas. Šiuo metu pasaulis sėte nusėtas degalinėmis. Jas ateityje turbūt pakeis elektros baterijų pakrovimo stotys, kuriose baterijas būtų galima pakrauti greitai, o ne per kelias valandas kaip dabar. Be valstybinės politikos, remiančios tokio tinklo sukūrimą, kaip ir be subsidijų perkantiems elektromobilius nebus apsieita.
Norint pasiekti, jog būtų pereita prie elektromobilių, neatrodo taip sunku. Tačiau vis dėlto ekologinė nauda vargu ar bus tokia didelė, kaip tikisi dalis šių automobilių entuziastų. Elektra nėra Dievo dovana, gaunama veltui, tai ne saulės energija. Ją gamina elektrinės, kurios naudoja kurą labai dažnai teršiantį gamtą. Išimtis yra branduolinės elektrinės, bet jų kaina gali būti panaši kaip Černobylyje arba kilti tokios problemos kaip dabar Japonijoje.
Sunku pasakyti, kiek padidės elektros naudojimas jei didesnė dalis vairuotojų sės už elektromobilių vairo, neaišku, kiek kils elektros kaina.
Vis dėlto pati elektra bus gaminama nepriklausomai nuo to, pereis automobilių pramonė prie elektromobilių ar ne. Be elektros dabartinė civilizacija negalima. Tai suteikia daug vilčių elektromobiliams.
Be abejonės elektromobiliai suteiks Vakarams didesnę nepriklausomybę nuo trečiojo pasaulio šalių ir vis dėlto ekologiškai jie bus švaresni nei dabartiniai. Tačiau kai kurie skeptikai teigia jog 2030 m. elektromobiliai sudarys šiek tiek daugiau nei 10 procentų visų automobilių skaičiaus.
Dar kartą prisiminus, kaip greitai paplito internetas bei mobilūs telefonai, nesinori tikėti skeptikų žodžiais. Netikintiems elektromobilių ateitimi, siūlau internete susirasti ir pažvelgti į tai, ko pasiekė „General Motors“, pagaminusi „Chevrolet Volt“. Arba į vien elektromobilius gaminančios firmos „Tesla Motors“ internetinius puslapius.
