Tai – keletas pasiūlymų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos pensijų sistemos reformos priemonių plano.
„Modelio esminės ašys yra dvi – pensinio amžiaus vėlinimas ir papildomas kaupimas pensijai. Jeigu žmogus nedalyvaus šioje sistemoje, jo pensija ilgainiui sudarys 26 proc. buvusių pajamų“, – DELFI sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.
Pagal sumanymą, dabar esantys 2 proc. pervedimai į pensijų fondus liks, o dėl papildomų dviejų procentų gyventojai apsispręs savarankiškai. Jiems motyvuoti ir svarstoma mokėti subsidiją, kuri galėtų sudaryti 2 proc. nuo vidutinio atlyginimo šalyje.
„Žmogus papildomai sumokės 2 proc., su valstybės subsidija jam susidarys 4 proc., o iš viso kaups 6 proc. kas mėnesį nuo savo atlyginimo“, – sakė A. Bitinas.
Planuojama, kad savanoriškai pervedamą dalį į pensinius fondus ir valstybinę subsidiją turėtų administruoti viena institucija, pavyzdžiui, „Sodra“.
Tačiau viceministro nuomone, pensijų fondai „Sodrai“ turėtų atlyginti už tai, kad ji surenka pinigus iš dirbančiųjų ir po to juos perveda jiems.
Pensinis amžius moterims ilgės dukart greičiau
Pagal parengtą planą, pensinį amžių ketinama vėlinti taip, kaip numatyta dar pernai Seime pradėtame svarstyti projekte – nuo 2012 m. moterims prie pensinio amžiaus kasmet prisidėtų 4 mėnesiai, o vyrams – 2 mėnesiai. Tokiu atveju 65-erių metų pensinio amžiaus riba tiek vyrams, tiek moterims būtų pasiekta 2026 m.
Šiuo metu moterys į pensiją išeina 60-ies, o vyrai – 62,5 metų.
Anot A. Bitino, skaičiuojama, kad pensinio amžiaus vėlinimas padėtų išspręsti maždaug trečdalį „Sodros“ deficito problemų.
„Tai mes siūlome siekdami, kad pensijos santykis su buvusiomis pajamomis iki 2050 m. nemažėtų. Šiuo metu jis yra apie 40 proc., o jeigu nieko nedarytume, jis pasiektų 26 proc. Taip pat siekiama ilguoju laikotarpiu stabilizuoti išlaidas“, – sakė viceministras.
Ilgiau dirbantiems pensininkams planuojami bonusai
„Svarstoma, kad kuo ilgiau žmogus dirbtų, tuo didesnį papildomos pensijos dalies koeficientą jis gautų. Pavyzdžiui, 65-erių į pensiją išėjęs žmogus gautų normalią pensiją, o išėjus 66-erių, prisidėtų bonusas. Šiek tiek vėliau, kai jau bus pasiekta 65-erių metų riba, ketinama svarstyti galimybę padaryti lankstų pensinį amžių. Pavyzdžiui, būtų nustatyta 63-67 m. pensinio amžiaus riba. Toks modelis yra Švedijoje, kurioje jeigu į pensiją išeini 63-erių, pensija mažėja, tai yra kažkas panašaus į išankstinę pensiją, o jeigu išeini 66-erių, pensija padidėja“, – apie idėja kalbėjo pašnekovas.
Siekiama, kad „Sodra“ būtų apsaugota nuo politinių manipuliacijų – sprendimą dėl taškų arba virtualių sąskaitų vienetų vertę turėtų priimti Seimas.
Taip pat „Sodros“ taryba, kurią sudaro valdžios, verslo, profsąjungų atstovai turėtų privalomai svarstyti reformos eigą ir pateikti savo vertinimą.
Bazinė pensija – tik gaunantiems mažas pensijas
Reformuojant pensijų sistemą, ketinama bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto, tačiau ją turėtų gauti ne visi, kaip yra dabar.
Dalį pinigų iš biudžeto ketinama primokėti tada, kai žmogus gauna nedidelę pensiją. Kol kas dėl pensijų dydžio, kada būtų primokama bazinės pensijos, o kada žmogus iš biudžeto papildomai negautų nieko, dar nėra apsispręsta.
„Yra toks sumanymas, kad valstybė bazinę pensiją moka tik tiems, kurie gauna menką pensiją. Norima padaryti ryšį tarp įmokų ir išmokų, jeigu žmogus visą gyvenimą moka įmokas, užsidirbinėja, tai kodėl valstybė jam turi mokėti bazinę pensiją“, – sakė jis.
Šiuo metu bazinė pensija sudaro 360 Lt.
Ketinama siūlyti, kad bedarbio pašalpą mokėtų ne Lietuvos darbo birža, bet „Sodra“.
Seimas spręs dėl taškų ar virtualių sąskaitų
Anot viceministro, planuojama, kad Seimas šį priemonių planą svarstys kartu su jau anksčiau parengtomis reformos gairėmis.
Seimui bus paliekama apsispręsti, kokį pensijos skaičiavimo modelį – taškų ar virtualių sąskaitų – pasirinks Lietuva.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimus, „Sodros“ biudžetas nedeficitiniu turėtų tapti 2014 m. Nuo tada planuojama, kad perteklinės lėšos, kurios liks sumokėjus įmokas už paskolas, bus pervedamos į fondą. Šio fondo lėšas ketinama leisti naudoti tik visuomenės senėjimo problemoms spręsti.
„Pavyzdžiui, 2031 m. Lietuvoje gyvens daugiau pensinio amžiaus žmonių nei dirbančiųjų, tuomet ir bus galima šio fondo pinigais dengti atsiradusį minusą dėl šios situacijos“, – sakė A. Bitinas.