„Noriu pasveikinti, pasveikinti su pergale, kur įvyko po to, kai jau atrodė, kad viskas prarasta ir pralaimėta. Priešiški balsai jau džiūgavo dėl savo laimėjimo, kai iš nevilties kilo pagunda mestis į kraštutinumą, tada netikėtai pasirodė, kad pergalę įmanoma laimėti. Ir aš kalbu ne apie savivaldos rinkimus, aš kalbu apie Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, kad kryžius viešoje vietoje nėra niekieno teisių pažeidimas“, - partijos tarybos posėdyje šeštadienį kalbėjo M. Adomėnas.
„Lietuva stojo į Italijos pusę, dar svarbiau, Lietuva stojo ginti savo protėvių tikėjimo ir ne vienas iš čia esančių prisidėjo, kad tai įvyktų. Ir mes tą mūšį laimėjome. Tai parodė, kad Europa nėra beviltiškai susvetimėjęs regionas, kurį galima nurašyti, bet ten vyksta labai rimta ir atkakli kova dėl mūsų civilizacijos sielos“, - pridūrė politikas, nors nepatikslino, ar pagonybę išpažinusius pirmuosius valstybės kūrėjus jis laiko protėviais, ar ne.
Kaip žinoma, krikštą Lietuvos karalius Mindaugas priėmė 1251 m., vėliau nuo krikščionybės atsimetė, o pati Lietuvos didžioji kunigaikštystė (LDK) oficialiai buvo apkrikštyta 1387 m. Jogailos iniciatyva.
DELFI primena, kad 2008 m. Strasbūro teismas buvo nusprendęs, kad privalomas Nukryžiuotojo atvaizdo kabinimas Italijos valstybinėse mokyklose, gali trikdyti netikinčius ar kito tikėjimo vaikus bei paneigia tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
Italija kreipėsi į Lietuvą prašydama paramos apskundžiant EŽTT sprendimą.
Pasak M. Adomėno, Strasbūro teismo sprendimas atskleidžia, kad Europoje vyksta labai svarbūs procesai, rimta ir atkakli kova dėl civilizacijos esmės, todėl Lietuva esą turėtų ne atmesti Europą, bet matyti ten vykstančios kovos dvasinį bei metafizinį matmenį.
„Tai yra klausimas mums, mūsų partijai, mūsų partijos vertybėms – kaip mes reaguosime? Ar mes judėsime radikalizmo ir atmetimo bei negatyvumo keliu, užsidarydami provinciniuose nacionalšovinizmo keliamuose fantomuose, ar suprasime, kad esme rimta europietiška partija“, - teigė politikas, užsimindamas ir apie partijos kolegų diskusijas, kuriomis svarstytas kolegos Kazimiero Uokos dalyvavimas radikalų eitynėse Kovo 11-ąją.