Žemės diena pasaulyje pradėta minėti norint priminti, kad žmonės turi išsaugoti aplinką, nors pokyčiai planetoje vyksta nuolat. Įdomūs faktai - apie juos ir apie tuos dalykus, kuriuos mokslininkai laiko nekintančiais, nors pripažįsta, kad siurprizų mūsų planetoje įvyksta kasdien.
1. Žemės apvalumą lemia gravitacija. Kai dabartinėje Saulės sistemoje pasklido atskiri elementai, jie ėmė traukti vienas kitą. Šioms grupėms didėjant, dariniai dėl gravitacijos susispaudė į tokią formą, kuri leido jiems užimti mažiausiai erdvės, - į sferą. Kadangi gravitacinė jėga visada krypsta į planetos centrą, kiekvienas daiktas yra traukiamas jo link ir planeta suapvalėja. Kuo didesnė planeta, tuo stipresnė jos gravitacinė jėga ir ilgainiui jos paviršiuje esantys dideli objektai ar išsikišimai sugniuždomi.
Vis dėlto Žemė nėra visiškai apvali - ji sukasi ir dėl išcentrinės jėgos yra šiek tiek išsipūtusi ties pusiauju bei kiek suplokštėjusi ties ašigaliais. Jei planetą apjuostume skersai ir išilgai, tokių juostų ilgių skirtumas būtų apie 43 kilometrus.
2. Lietuvos teritorija užima mažiau nei 0,013 proc. viso planetos paviršiaus ploto, kuris siekia 510 mln. kvadratinių kilometrų.
3. Pasaulio žemėlapis nėra nesikeičiantis. Pavyzdžiui, pastarasis žemės drebėjimas Japonijoje šios šalies salas pastūmė keturiais metrais į Rytus.
Tuo metu Maroke 2004 metais stichija nuo žemėlapio visai nutrynė Ait Kamara vietovę. Arabų jūroje praėjusių metų pabaigoje atsirado nauja sala, tačiau tai tėra purvo vulkanas, kuris greičiausiai vėl sunyks. Interneto enciklopedijoje „Wikipedia“ surinkti bent dvidešimt žemėlapio pokyčių šiame amžiuje, įtraukiant ir žmogaus sprendimus (besikuriančias naujas valstybes, svarbesnius pavadinimų keitimus).
Kaip purvo vulkanas gali formuoti naują salą (Saliamono salos, Ramusis vandenynas):
4. Be Mėnulio, Žemė turi dar bent du „palydovus“ - tai asteroidai 3753 Cruithne (atrastas 1986 metais) ir 2002 AA29 (atrastas 2002-aisiais), kurie iš tiesų sukasi ne aplink mūsų planetą, o aplink Saulę, tačiau jų orbita labai panaši į Žemės, tad asteroidai atrodo ją lydintys. Kaip tai atrodo, galite pasižiūrėti čia ir čia. Pirmojo asteroido skersmuo siekia apie 5 kilometrus, antrasis yra tik apie 60 metrų skersmens.
5. Tiek apie pačios Žemės atsiradimą, tiek apie joje gyvenančius padarus pasakojama daugybė legendų ir mitų, tačiau mokslininkai daugeliui jų linksta pateikti savo paaiškinimus.
Teisingo atsakymo ieškokite teksto pabaigoje.
6. Jei Žemę būtų galima išgryninti į atskirus elementus, gautume apie trečdalį geležies (jos daugiausia yra branduolyje), 30 proc. deguonies, 15 proc. silicio, 13 proc. magnio, 2 proc. nikelio, 2 proc. sieros ir smulkesnes dalis kitų elementų.
7. Aukščiausia Žemėje užfiksuota temperatūra nuo aukščiausios užfiksuotos Lietuvoje skiriasi 20,3 laipsnio - 1922 metų rugsėjį Libijoje tvyrojo 57,8 laipsnių Celsijaus karštis, kai Europoje temperatūros rekordas, fiksuotas 1977 metų liepą, priklauso Graikijos Atėnams (48 laipsniai Celsijaus), o Lietuvoje - Zarasams (37,5 laipsnio 1994 metų liepos 30-ąją). Šilčiau nei Lietuvoje yra buvę beveik visose Europos šalyse, tarp jų - Švedijoje (38 laipsniai).
Žemiausia temperatūra Žemėje buvo Rusijos Vostoke 1983 metų liepą, kai siekė minus 89,2 laipsnio Celsijaus - dukart daugiau nei šalčio rekordas Lietuvoje 1956 metų vasario 1-ąją, kai Utenoje šalo iki minus 42,9 laipsnio.
Pavyzdžiui, kai temperatūra 1911 metais iki minus 40 laipsnių buvo nukritusi (ir ilgokai žemiau nulio laikėsi) Niagaros krioklių srityje, vieni pasaulyje vandeningiausių krioklių beveik visiškai įšalo. Vaizdus galite pamatyti čia:
8. Žmonija Žemės paviršių slegia keliais milijardais niutonų svorio, tačiau tai tik mažas skaičius, jį lyginant su pačios planetos mase. Pagal prognozes, šiais metais žmonių skaičius pasaulyje turi pasiekti 7 mlrd. Jei manytume, kad vieno individo kūno masė vidutiniškai galėtų būti lygi bent 60 kilogramų, bendras masės skaičius siektų 420 mln. tonų. Kadangi svoris gaunamas atsižvelgiant ne tik į masę, bet ir į gravitaciją, jam gauti masę reikia dauginti iš 9,8 m/s2 ir šiuo atveju gauname 4,2 mlrd. (4,2×109) niutonų. Pačios Žemės masė yra lygi 5,9737×1024. Toks santykis yra apie 70 mln. kartų mažesnis nei 60 kilogramų žmogaus ir ant jo ropojančios skruzdės.
9. Apie penktadalį planetos sausumos paviršiaus užima dykumos. Taip yra todėl, kad joms priskiriamos ne tik kaip dykumos plačiai suprantamos sausos smėlingos teritorijos, bet ir, pavyzdžiui, Antarktida, - visos sritys, kuriose kritulių kiekis per metus neviršija 25 centimetrų per metus ir nėra augalijos arba ji labai menka. Taip pat nuolatos vyksta dykumėjimo procesas, pasiglemžiantis vis didesnius plotus, - jį dažnai skatina žmogaus veikla, pavyzdžiui, pernelyg intensyvus gyvulių ganymas, žemdirbystė. Kai kur žmogus dykumėjimą bando stabdyti. Pietinėje Sacharos dykumos dalyje tam planuojama apie 8 tūkst. kilometrų ilgio ir 15 kilometrų pločio medžių bei krūmynų siena, jau praminta „Didžiąja žaliąja siena“.
10. Žemėje nuolat atrandamos naujos gyvūnų ir augalų rūšys. Tarptautinio instituto rūšių tyrimams Arizonos valstijos universitete duomenimis, 2007 metais jų atrasta ir aprašyta tiek, jog dienai vidutiniškai tektų beveik 60 - į šį skaičių įtrauktos ir tokios gyvybės formos kaip bakterijos ar iki šiol nežinomi buvę dinozaurai.
Tarp naujų atradimų - prie Indonezijos krantų randamas žirnio dydžio jūrų arkliukas, kavamedis, kurio vaisiai - be kofeino, ar ilgiausias pasaulio vabzdys - gyvalazdė, kurios ilgis siekia iki 55 centimetrų. Neretai pasitaiko, jog nežinomų rūšių pavyzdžiai atrandami mokslininkų lentynose, kur metų metus gulėjo be progos būti aprašyti. Dabar mokslui žinomos beveik 2 mln. rūšių, bet manoma, kad jų gali būti iki 10 mln. Tačiau tyrėjai taip pat pabrėžia, jog kitos rūšys šiuo metu sparčiai nyksta ir Žemėje galimai vyksta „šeštasis didysis išnykimas“.
*****************************************Atsakymas į apklausos klausimą**************************************************
Variantas A
