- Sidabro medalis Brazilijos buriavimo čempionate – pirmasis tavo įvertinimas po ilgesnės pertraukos. Ar esi patenkinta šiuo laimėjimu?
- Taip, esu patenkinta. Iškovojau pirmąją vietą moterų įskaitoje ir antrąją - bendroje įskaitoje su vyrais. Brazilijos čempionate startuoja vyrai kartu su moterimis, todėl lygis atitinkamai aukštesnis, kadangi vyrai, be abejonės, yra fiziškai stipresni. Man šis čempionatas buvo gera treniruotė.
- Vienerius metus gyvenai tik motinystės rūpesčiais. Ar pasiilgai buriavimo? Kaip pavyksta suderinti mamos pareigas ir sportą?
- Kol kas tai padaryti labai sunku. Erikui – dar tik pusantrų metų, jam reikia labai daug mano dėmesio. Sūnus be galo prie manęs prisirišęs, nenori paleisti nė minutei, o ir man širdis plyšta jį palikus išplaukti. Jis jau supranta, kuomet ruošiuosi pabėgti ir palikti jį, tada pradeda ašaroti ir nepaleidžia manęs. Žinoma, grįžusi iš treniruočių ar varžybų visą laiką skiriu tik jam. Mamos pareigos ir sportas bent jau man yra tikrai sunkiai suderinami dalykai, nes tiek šeimai, tiek sportui manęs reikia 100 procentų, o padalinus - abi pusės nukenčia.
- Kokie yra dabar tavo prioritetai: karjera ar šeima?
- Visada šeima! Taip, nepaprastai džiaugiausi iškovojusi olimpinį medalį, tačiau dabartinė laimė ir džiaugsmas - nenusakomi žodžiais ir su niekuo nepalyginami. Nežinau, kas gali būti svarbiau moteriai už vaikus ir šeimą.
- Ar su vyru Robertu nemąstote apie šeimos padidėjimą?
- Aišku, susimąstome ir planuojame, ir svajojame. Erikui reikia kompanijos! Mes abu su Robertu užaugę tris vaikus užauginusiose šeimose. Tikrai neapsiribosime vienturčiu. Mums abiems su vyru šeima yra didžiulė vertybė. Todėl neabejoju, jog kada nors Erikas turės sesę ar brolį.
- Kažkada sakei, jog Robertas – kone idealus vyras. Ar vis dar tebegyvenate medaus mėnesio nuotaikomis?
- Mes puikiai sutariame. Ar kada susipykstame? Kad nėra dėl ko. Ir aš, ir Robertas esame labai nuolankūs, nuolaidūs, ramūs. Nebūna tarp mūsų nei ginčų, nei barnių. Aš apskritai nemėgstu su niekuo pyktis.
- Vyrai dažnai nemėgsta buities darbų. Ar Robertas tau padeda namuose?
- Robertas namuose yra puikus pagalbininkas. Pabūna, kai reikia, su sūnumi ir namus sutvarko, ir šiukšles išneša, ir važiuoja į parduotuvę pirkti maisto, ir indus plauna...
- Teko girdėti, jog Robertas skaniai gamina ir ne tik braziliškus patiekalus?
- Labiausiai vyras mėgsta ruošti valgius iš mėsos ir žuvies. Jo paruoštus sultingus jautienos kepsnius pamėgo ne vienas artimas šeimos draugas.
- Kaip šį kartą praleidote laiką Brazilijoje?
- Brazilijoje daug laiko praleidome San Paule, mano vyro gimtinėje, kur gyvena visa jo šeima. San Paulas yra milijoninis miestas, kuris mane daugiau gąsdina, nei žavi. Nesuprantu, kaip žmonės ten gali gyventi. Matyt, turi būti ten gimęs, nes kitaip - nepriprastum. Žmonės patys sau statosi kalėjimus, su didžiausiomis sienomis ir daugybe apsauginių. Į gatvę išeiti yra pavojinga, visur - didžiausi kamščiai, triukšmas, gatvės atrodo pasibaisėtinai.
Aišku, San Paulas turi ir privalumų: tai geros mokyklos, aukšto lygio universitetai, puikūs daktarai, be galo įdomūs teatrai, verdantis kultūrinis gyvenimas. Tačiau už viską reikia mokėti didelius pinigus, netgi vaikams mokykla kainuoja labai brangiai, todėl turėti vaikų San Paule - didelė prabanga.
- Kaip brazilai leidžia laisvalaikį?
- Dauguma žmonių ten savo laisvalaikį leidžia privačiuose klubuose, tą darėme ir mes. Vienas jų - tai jachtų klubas, kur Robertas pradėjo buriuoti, įsikūręs šalia nedidelio ežero Guarapiranga. Roberto draugai man paskolino laivą ir inventorių, todėl galėjau treniruotis.
- Ar turėjote laiko pasimėgauti karšta saule, jūra, skaniais vaisiais?
- Visą sausio mėnesi praleidome Ilha bela (išvertus reiškia “gražioji sala”) saloje, kuri yra mažai urbanizuota, ten beveik laukinė gamta ir tai buvo visiška priešingybė San Paului. Sala kalnuota, su daugybe nuostabių krioklių, vešlia žaluma, joje gausu gyvūnijos, egzotiškų paukščių. Mane labiausiai sužavėjo laisvėje gyvenančios papūgos. Tačiau salos gamta – tai ne Lietuvos miškai, kur gali pasivaikščioti, pakeliauti. Ten niekur nė kojos neįkelsi, nes aplink visur yra džiunglės. Saloje buvo mažas jachtklubas, kur pliažu nusitempus laivą gali išplaukti į jūrą su didžiulėmis bangomis ir skraidančiomis žuvimis. Deja, būnant saloje ilsėtis nebuvo kada - treniravausi su viena brazilų buriuotoja, kuri taip pat ruošėsi sezonui Europoje. Robertas taip pat treniravosi su brazilais ir vokiečių ekipažu. Beje, jam ši sala yra ypatinga. Būtent šioje saloje ir jūroje Robertas treniravosi prieš visas svarbiausias savo pergales.
- Grįžote į Lietuvą tik pasisvečiuoti. O kas laukia toliau?
- Jau kovo mėnesio pabaigoje laukia Europos taurės etapas Italijoje, o balandį prasidės pasaulio taurės etapai.
