Kadangi arčiausiai R. Mikailionytės širdies – rožės, ji siūlė ir pradedantiesiems, ir profesionaliems sodininkams įsigyti patogius sekatorius. Esą be jų želdinių dizainą studijuojanti manekenė neišsiverčia ir pati. Žinoma moteris tvirtino, jog labai svarbu yra taisyklingai genėti augalus, o tai, anot jos, įmanoma tik turint profesionalų įrankį. Esą pjūvis turi būti švarus, be apdraskymų. Tik tokiu būdu augalui nepakenksime.
Renata įspėjo, jog prieš genint būtina pasverti, ar tai iš tiesų būtina. Svarbu nepamiršti ir natūralios genimo augalo formos, genėjimo metu jos nepakeisti.
„Geriausia genėti yra negyvas, apšalusias šakeles, svarbu nepersistengti, o prieš genint įsitikinti, ar tai - būtina“, - įspėjo R. Mikailionytė.
Idėją savo sodą įveisti puoselėjanti Renata įsitikinusi, kad nevertėtų pamiršti ir užsnigtų išpuoselėtų vejų aplink namus. Ji pataria suvienodinti ant vejos vis dar esantį netolygiais sluoksniais pasiskirsčiusį sniegą. Šį darbą atlikti būtina norint išvengti žolės pelijimo, puvimo po tirpstančio sniego sluoksniu. Nutirpus sniegui Renata pataria išgrėbti iš vejos organinės kilmės šiukšles.
DELFI paklausta, kokius profesionalius sodo įrankius pravartu turėti kiekvienam, R. Mikailionytė įvardijo keturis, be kurių ir ji pati neišsiverčia puoselėdama savo kiemo Vilniaus senamiestyje augalus.
„Reikalingiausi yra kastuvas suplūktai dirvai, grėblys, sekatorius arba sodo žirklės, nelygu, ką ketinama karpyti ar genėti, kauptukas“, - įsitikinusi sodininkė.
Anot Renatos, įrankių kiekis, kurį reiktų turėti sodininkui mėgėjui bei jų įvairovė priklauso ir nuo prižiūrimo ploto dydžio bei augalų rūšių. Pvaratu turėti ir šakes, ir genėtuvą bei gyvatvorių žirkles, ir teleskopinį kotą, prie kurio galima tvirtinti skirtingus įrankius, ir vejapjovę. Svarbiausia, R. Mikailionytės nuomone, įsisąmoninti poreikius ir tuomet galvoti, kokių konkrečių įrankių reikia.
Nors R. Mikailionytė studijuoja želdinių dizainą, savo sodo kol kas kurti neskuba, nes neturi žemės ploto, kuriame galėtų įgyvendinti idėjas, puoselėti gėlynus. Pirmieji gėlynai įveisti moters kieme prie daugiabučio namo Vilniaus senamiestyje, tačiau vien to Renatai nepakanka.
„Svajoju apie sodybą, ieškau. Labai daug apie tai svajoju. Noriu turėti galimybę išvažiuoti iš miesto, atostogauti, noriu auginti savo sodą, jame leisti laiką“, - apie svajones, kurios, greičiausiai, netrukus turėtų tapti tikrove, DELFI prasitarė R. Mikailionytė.
Paklausta, ar tapusi diplomuota želdinių dizainere ir po to, kai ilgainiui šis užsiėmimas taps kasdieniu darbu, nepritruks entuziazmo puoselėti savo sodą, Renata sakė esanti įsitikinusi, jog taip nenutiks.
„Yra vaikai, yra tėvai, kurie taip pat myli gamtą. Tikrai manau, jog mano nuomonė nepasikeis. Tai yra hobi ir darbas, visas gyvenimas“, - kalbėjo R. Mikailionytė.
