Šiandien ne juokais užplūdo mintys apie termiškai apdorotą maistą, kartais būdavo sunku susikaupti ir skaityti ar žiūrėti filmą. Keista organizmo reakcija, turint omenyje, kad iki eksperimento pabaigos liko mažiau nei dvi dienos. Gali būti, kad išseko kantrybė, smegenys aktyviai siunčia signalus, kad artėja eksperimento pabaiga, ir organizmas maištauja.
Galvoju, jei po trisdešimties organizmas nenori pereiti prie žaliavalgystės, ji – ne mums, bent jau kol kas. Prisimenu, mėsos atsisakiau be jokio vargo, todėl atsisakiau jos visam gyvenimui.
Užtai valia ir disciplina jau ne geležinė, o tiesiog neįveikiama. Manau, po eksperimento net dykumoje išgyvenčiau. Gal kitas mano projektas bus „Mėnuo badavimo dykumoje“? Nežinia, kur gal gali nuvesti smalsumas.
Pusryčiai
Du bananai, nedidelis melionas ir nektarinas. Nors buvau alkana, pusryčiai nesuteikė didelio malonumo. Ne todėl, kad būtų pabodę vaisiai, o todėl, kad bananai buvo neprinokę, melionas – be skonio, o nektarinas rūgštus. Gera dienos pradžia...
Pietūs
Per pietus sugalvojau pasigaminti įdomų ir skanų patiekalą. Prieš kelias dienas radau aguročių sriubos receptą. Pasakysiu atvirai – vasariškas, neblogas skonis, bet man kažko trūko. Man norėjosi daugiau saldumo, kaip sriuboje su morkų sultimis. Šiaip – skonio reikalas. Man patinka pamaišyti saldų ir sūrų arba saldų ir rūgštų, todėl šita sriuba pasirodė prėskoka.
Paskui, norėdama pasilepinti, mečiausi prie anakardžių. Po trijų saujų visgi sugebėjau sustoti. Tiesa, beveik visą sriubą išpyliau.
Po poros valandų pajutau silpnumą, protas apsiblausė ir aš tris valandas išmiegojau. Eksperimento metu ėmiau jautriau reaguoti į riebalus, bet tokios stiprios reakcijos nebuvau pastebėjusi. Pridėjusi prie širdies ranką sakau – dienos metu venkite riebalų. Geriau suvalgykite juos vakare, kai baigti fiziniai ir protiniai darbai. Pamiegojusi atsigavau, bet vis tiek jaučiau silpnumą.
Šiandienos bėgimas buvo vienas iš nesėkmingiausių ir sunkiausių. Kojos visai nenorėjo klausyti, todėl ketvirtadalį distancijos ėjau. Atrodė, kad kiekvienas raumuo pavargęs. Apgalvojau, ką dieną valgiau, ir dar kartą neigiamai įvertinau riebalus, šiuo atveju – riešutus. Jie visiškai neduoda energijos sportui. Bananai buvo kur kas naudingesni.
Artėjant vakarienei, nusprendžiau pasitaisyti.
Vakarienė
Šeši apelsinai, du bananai. Po poros valandų – dar trys bananai. Šį kartą vaisiai buvo skanūs. Tiesa, paskubėjau ir per daug bei per greit suvalgiau. Ryte planavau pabėgioti, norisi bėgti kaip visada – linksmai, gerai nusiteikus. Kojose tebejaučiu nuovargį, nors to nėra buvę, ypač nuo eksperimento pradžios.
Apibendrinant galiu pasakyti, kad apetitas šią savaitę buvo šiaip sau. Neskaitant kelių avokadų ir riešutų, dažniausiai valgiau po nedaug ir dažnai. Prisiversdavau valgyti dėl bėgiojimo – savo narkotiko. Lyginant racioną prieš ir per eksperimentą, padariau išvadą, kad anksčiau suvalgiusi tris – keturias riekeles duonos su sūriu ir išgėrusi puodelį kavos, galėdavau nevalgyti iki vakaro, o dabar kramtau kaip karvė pievoje – kas valandą ar kas dvi. Na, o kalbant apie kavą – gerai pagalvosiu, prieš ją gerdama.
Sveriu 53 kilogramus. Oda idealiai švari ir lygi, niekada tokia nebuvo. Nagai tvirti ir sveiki. Iki eksperimento pabaigos liko 36 valandos.
Aguročių sriuba
2 vidutinio dydžio aguročiai
1 obuolys
1 avokadas
ketvirtadalis paprikos
citrinos sulčių
3 stiklinės vandens
šaukštelis mielių
maltos kalendros
pipirų, aitriųjų pipirų ir druskos.
Ingredientus, išskyrus obuolį ir papriką, suplakti, obuolį ir papriką supjaustyti kubeliais ir suberti į skystį.
