Sąžiningai prisipažįstu – šiuo metu esu visiškai susipainiojusi ir jau nebesuprantu, kur žaliavalgystės eksperimento aukso vidurys.
Žaliavalgystės veteranai kartoja, kad riebalai, net augaliniai, yra kenksmingi. Visuose leidiniuose apie žaliavalgystę yra skyrius, kuriame aprašoma, kaip riebalai sulėtina medžiagų apykaitą, todėl vidiniams procesams sunaudojama daugiau energijos.
Pusryčiai
Obuolys, apelsinas, keturi nedideli bananai, 500 g. vynuogių.
Antri pusryčiai – dar du bananai.
Sunkiai kėliausi, užtai puikiai pabėgiojau ir visą dieną buvau puikiai nusiteikusi.
Pietūs
Pietums pasidariau idealių salotų iš daržovių ir žalumynų, be jokių riebalų. Bet vos pamačiau kavinėje alyvuogių, virš galvos kaip komiksuose užsidegė lemputė: „Dėmesio – alyvuogės“. Ilgai negalvojau ir įdėjau į idealias salotas 100 g. alyvuogių. Jose galybė druskos, bet buvo skanu, kaip niekada.
Vieni žmonės žiūri į maistą kaip į degalus, kurių reikia organizmui funkcionuoti. Aš – ne iš tokių. Skonis plius aromatas lygu beprotiškas malonumas – štai kokia mano idealaus patiekalo (žalio ar termiškai apdoroto) formulė.
Po pietų jaučiausi apsunkusi, apatiška, galva buvo labai sunki, skaudėjo akis, lyg būčiau neišsimiegojusi. Gal nuo alyvuogių, nes pirma dienos pusė buvo ideali. Jaučiausi linksma ir energinga, ir staiga viskas pasikeitė. Pagalvojau – gal per mažai valgiau, bet nenoriu skaičiuoti kalorijų.
Pavakariams – trys bananai ir obuolys.
Po poros valandų vis dar jokių permainų. Jau seniai nejaučiau tokio energijos nuopuolio, o dar ir galvą pradėjo skaudėti.
Nepaisant visko, nusiteikimas nepajudinamai pozityvus. Vakare, pavargusi nuo kovos su silpnumu, ėmiausi sunkiosios artilerijos, štai jie – riešutai su kakava ir medumi. Buvus nebuvus ta vakarienė, šitas desertas be galo skanus.
Stebuklas, po pusvalandžio savijauta pasitaisė, be to, nuotaika pagerėjo ir padaugėjo jėgų. Dabar belieka melstis žaliavalgystės dievui, kad džiaugsmas neišgaruotų, kai baigsis žaliavalgystės poveikis.
Žaliavalgystės mokytojai pataria vengti augalinių riebalų, ypač jei norite sulieknėti ir apvalyti organizmą.
Iš 27-ių dienų patirties galiu pasakyti, kad nepiktnaudžiauju riebalais. Žinoma, būna energijos ir mąstymo sulėtėjimų, bet ne itin didelių.
Dažnai riešutai ir avokadai gelbėjo nuo žvėriško alkio, apatijos ir skonio pojūčių stygiaus, žodžiu, buvo skaniau negu prėskos salotos ar sriuba su vandeniu.
Dingo termiškai apdoroto maisto noras. Kartais apie jį pagalvoju, ypač, kai nosį kutena pažįstami kvapai. Baigusi eksperimentą, suvalgysiu duonos ir sūrio gabalėlį, tik daugiau iš smalsumo, kad patikrinčiau organizmo reakciją ir palyginčiau energijos lygį. Dabar nežinau, ar seniau įprasti patiekalai teiks tokį patį malonumą. Laikas parodys. Liko trys dienos.
