Patiekalas linksmybėms ir aukoms
Blynų istorija siekia dar biblinius laikus. Tai buvo pagrindinės biblinio karaliaus Dovydo vaišės miestelėnams švenčių proga. Žmonės taip pamėgo šį valgį, kad ėmė jį sieti su pačiomis linksmiausiomis šventėmis. Todėl daugelyje šalių blynų kepimas bei valgymas ir šiandien laikomas didžiule pramoga.
Štai anglai dar viduramžiais pradėjo rengti nuotaikingas blynų vartymo varžybas, vykstančias iki šių dienų. Kas greitesnis ir vituoziškesnis blynų kepimo meistras, šiose varžybose sužinoma vartant blynus vos vienu keptuvės krestelėjimu. Patyrę tokių varžybų dalyviai per kelias minutes sugeba blyną apversti kelis šimtus kartų.
Daugelyje pagoniškųjų tautų blynai buvo ritualinis patiekalas, magiškas kepinys, skirtas aukai. Senosiose kulinarijos knygose rašoma, kad blynai – bene seniausias pagonių apeiginis valgis, kepamas per žiemos palydas, skirtas derliaus, galvijų bei raugo globėjams pagerbti.
Kiekvienai tautai – savi blynai...
Populiarusis patiekalas seniai tapo visiškai savas įvairiausiose pasaulio vietose. Kiekviena tauta turi gausybę savų blynų receptų.
Anglai bene pirmieji sugalvojo blynų tešlą gardinti alumi ir daigintų grūdų miltais, o sočiai pavalgyti neatsisakantys amerikiečiai labiausiai mėgsta storus sklindžius su kiaulienos kumpiu ar klevų sirupu. Gurmanų prancūzų pasirinkimas – šiek tiek kitoks: jų virtuvėje karaliauja lietiniai blyneliai su įvairiais įdarais (daržovėmis, jūrų gėrybėmis, sūriu ir pan.). Aistringieji meksikiečiai blynų asortimentą papildė savosiomis tortilijomis.
Senos blynų kepimo tradicijos ir mūsų šalyje. Lietuvoje dažniausiai būdavo kepami miltiniai mieliniai blynai. Greta įprastų mielinių blynų populiarūs buvo ir įvairūs kruopiniai bei daržoviniai blynai. Jie – patys seniausi. Tokiems blynams pirmiausia išverdama košė (grikių, miežių, avižų, manų ir pan.) arba daržovių tyrė, tuomet įmaišomi miltai, kiaušiniai, įdedama mielių. Kiek rečiau buvo valgomi tarkuotų bulvių blynai, kepti, kaip ir miltiniai, keptuvėje, o ne krosnyje, kaip buvo mėgstama Lietuvoje.
Dabar turbūt niekas nebepasakys, kada tiksliai ant lietuvių stalo atsirado blynai. Tačiau jie tapo Užgavėnių simboliu – sugrįžtančios pavasario saulės pranašais. Protėviai sakydavo, kad „blynas turi būti didelis kaip saulė, apvalus kaip saulė, raudonas kaip saulė, karštas kaip saulė“. Be to, blynai simbolizuoja ne tik saulę, sugrįžtančią drauge su pavasariu, – jie reiškia pilnatvę, saugumą, pastovumą.
Posakis, kad blynai turi būti dideli kaip saulė, nulėmė ir jų kepimo būdą. Senieji pagonių apeiginio stalo blynai būdavo kepami per visą keptuvę, apskrudinami iš abiejų pusių ir patiekiami įgiję auksinę spalvą. Šią tradiciją nemažai Lietuvos šeimininkių išsaugojo iki šių dienų.
Nepakeičiama klasika!
Vis dėlto negalima pamiršti, kad svarbiausia kepant blynus – ne receptai ir išmintis, o praktika. Kintantis gyvenimo būdas, besikeičiančios mados kuria ir naujas tradicijas. Improvizacijos blynų tema šiandien tokios pat aktualios, kaip ir mūsų močiučių virtuvėse. Tačiau kai kurios kulinarinės gudrybės visuomet išliks nepakeičiama klasika. Pavyzdžiui, mieliniai blynai...
Ruošdamiesi kepti mielinius blynus turime pasirūpinti, kad tešlai skirti produktai būtų kambario temperatūros, o pienas ir sviestas pašildyti iki 37 °C. Miltus būtinai persijokite, o tešlą gerai išplakite, kad mielės gautų daugiau deguonies. Tešlą kildinti reikėtų 2–3 kartus. Viską darykite lėtai ir kruopščiai.
Norėdami įsitikinti, ar mielės šviežios („gyvos“), ištrinkite jas su cukrumi. Jeigu masė pradės putoti, mieles galite drąsiai naudoti tešlai. Inde, įstatytame į kitą didesnį indą su karštu vandeniu, ištrinkite mieles su cukrumi, 1 stikline pašildyto (37 °C) pieno ir ¼ stiklinės miltų. Kildinkite 10–15 min. Tuomet supilkite likusį pašildytą pieną, įmaišykite kiaušinių trynius, ištirpintą sviestą ir miltus. Baltymus išplakite iki standžių putų ir įmaišykite į tešlą. Palikite tešlą pakilti.
Blynus kepkite ant nedidelės ugnies gerai įkaitintame aliejuje – geriausia su karotinu arba perpus su juo sumaišytame. Tuomet blynai bus gražesnės spalvos. Mielinę blynų tešlą galima paskaninti cinamonu, vaniliniu cukrumi, sutarkuota citrinos žievele. Į ją galima įmaišyti razinų, riešutų, aguonų, saulėgrąžų, skiltelėmis supjaustytų obuolių ir pan. Patiekti mielinius blynus reikia su grietine, uogiene, įvairiais padažais ar ištirpintu šokoladu.
Blynų kepimo gudrybės
* Ruošiant blynų tešlą miltus reikia persijoti. Oras, patekęs į miltus sijojant, suteiks tešlai minkštumo ir purumo.
* Blynai bus lengvesni ir tirpstantys burnoje, jeigu vietoj pieno į tešlą bus pilamas gazuotas mineralinis vanduo.
* Druską ir cukrų geriausia ištirpinti į tešlą pilamame skystyje (piene, kefyre, mineraliniame vandenyje ir pan.). Prieš pilant į tešlą dar rekomenduojama ir perkošti, kad druskos ar cukraus kruopelytės nepatektų į ją ir nesuardytų jos struktūros.
* Kad blynai pavyktų, reikia laikytis darbų eiliškumo. Negalima persijotų miltų berti į skystį! Atskirai sumaišytus ir perkoštus skystus produktus reikia maišant pilti į miltus.
* Prieš dėdami kiaušinius į tešlą, juos sumaišykite su kitais skystais produktais. Prieš tai gerai išplakite. Geriausias rezultatas gaunamas tuomet, kai tryniai ir baltymai tešlai ruošiami atskirai. Trynius galima išsukti su cukrumi, o baltymus plaktuvu suplakti su trupučiu druskos ir atsargiai įmaišyti į jau paruoštą tešlą.
* Norint paruošti tikrai gerus blynus, prieš pat kepant į tešlą reikėtų įpilti truputį ištirpinto sviesto arba aliejaus.
* Prieš kepant paprastus blynus ir blynelius tešlą patariama šiek tiek paplakti, o ruošiant mielinius blynus labai svarbu „pagauti momentą“, kai tešla jau pakilo ir dar nesusmego.
* Norint, kad iškepti blynai būtų gražios rusvos spalvos, juos reikia kepti įkaitusioje keptuvėje. Idealu, jei keptuvė naudojama tik blynams kepti – tuomet rekomenduojama jos neplauti, tik gerai iššluostyti popieriniu rankšluosčiu.