Valgymo sutrikimų skaičiaus augimas kelia susirūpinimą

Pažymėdamas tarptautinę dieną be dietų (gegužės 6 d.), Vilniuje veikiantis Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centras gegužės 3 – 5 d., be siuntimų ir nemokamai konsultavo visus susidūrusius ir besidominčius šia problema. Per kelias akcijos dienas vienintelis Baltijos ir kaimyninėse šalyse centras suteikė konsultacijas beveik 20 besikreipusiųjų,- sakoma pranešime spaudai.

Centro vadybininkės psichologės Virginijos Rimšaitės teigimu, per pastaruosius 13 metų valgymo sutrikimų problema Lietuvoje pasiekė bumą - kasmet į konsultuojančią įstaigą patenka vis daugiau valgymo sutrikimų kamuojamų žmonių.

2001 ir 2002 m. Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centras vidutiniškai gydė po 100 pacientų, tuo tarpu 2003 m. šis skaičius išaugo dvigubai, iki maždaug 200. Psichologinę pagalbą telefonu teikiančios “Jaunimo linijos” (8-800-28888) duomenimis skambučių dėl valgymo sutrikimų keliamų problemų taip pat padaugėjo – skambučių skaičius, lyginant 2003 ir 2002 m., išaugo apie 30 proc.

Epidemiologiniai valgymo sutrikimų tyrimai Lietuvoje nėra atlikti, tačiau specialistai spėja, kad valgymo sutrikimais serga apie 12 tūkst., o atskiri simptomai pasireiškia apie 36 tūkst. Lietuvos gyventojų).

“Šios problemos rimtumą rodo tai, kad nuo 5 iki 20 procentų šių ligonių miršta nuo ligos komplikacijų arba nusižudo. Ligos gydymas vidutiniškai trunka apie 10 mėnesių, ir tik iki 50 proc. ligonių visiškai pasveiksta”, - sako V.Rimšaitė.

“Žmonės, kenčiantys dėl valgymo sutrikimų, dažnai slepia savo ligą, užsidaro nuo savo artimųjų ir draugų, išgyvena vienatvės, gėdos ir kaltės jausmus, apie kuriuos nekalba. Kai šie neišsakyti jausmai tampa sunkiai pakeliami, pradedama galvoti ir apie savižudybę”, - sako “Jaunimo linijos” Vilniaus tarnybos vadovas Paulius Skruibis. Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centro duomenų statistinė analizė rodo, kad žudytis bando apie 18 proc. kenčiančių nuo valgymo sutrikimų.

Tokie valgymo sutrikimai kaip nervinė anoreksija ar bulimija daugiausiai kamuoja moteris (iki 95 proc.). Nervinė anoreksija - viena iš dažniausių psichiatrinių diagnozių jaunų moterų tarpe, be to turinti vieną didžiausių mirtingumo procentų tarp visų psichiatrinių ligų. Nervinė anoreksija dažniausiai pasireiškia paauglystėje, nervinė bulimija – vėlyvoje paauglystėje arba jaunoms moterims.

“Manoma, kad valgymo sutikimų atvejų skaičiaus augimą nulėmė iš Vakarų užplūdę nauji, postsovietinių šalių gyventojoms itin patrauklūs, tačiau sunkiai pasiekiami moterų įvaizdžiai. Laimė ir sėkmė ėmė stipriai asocijuotis su išvaizda, kurios etalonas – liekna moteris. Negalėjimas norų suderinti su realybe daliai merginų nulėmė žemą savęs vertinimą, norą radikaliai pasikeisti paprasčiausiu būdu – metant svorį”, - sako V.Rimšaitė. Pasak jos, valgymo sutrikimų kamuojamiems ligoniams svorio metimas pasidaro centriniu gyvenimo dalyku.

Valgymo sutrikimus, pasak V.Rimšaitės, nulemia skirtingas įvairių priežasčių – socialinio spaudimo, paauglystės, šeimos, depresiškumo, svarbių gyvenimo įvykių ir kitų faktorių – derinys.

Valgymo sutrikimus Lietuvoje gydo Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centras, kuriame pacientu rūpinasi specialistų komanda: dvi psichiatrės – psichoterapeutės, psichologė - psichoterapeutė, dietologė, kineziterapeutė. Ypač sunkūs valgymo sutrikimų atvejai gydomi psichiatrijos ligoninėse. Kitų metų rudenį Vasaros ligoninėje Valgymo sutrikimų centras planuoja atidaryti stacionarinį skyrių.

Pasak V.Rimšaitės, valgymo sutrikimų gydymui galiojąs tas pats principas kaip ir kitomis ligoms - kuo labiau liga įsisenėjusi, tuo sunkiau gydoma.

Požymiai, leidžiantys nustatyti, kad vaiką kamuoja valgymo sutrikimai:

· Ryškus svorio kritimas.

· Nuolatinis domėjimasis svoriu, maistu, kalorijomis, maisto riebumu ir dietomis.

· Alkio neigimas.

· Tam tikro maisto atsisakymas – ypač turinčio daugiau kalorijų.

· Nenugalimas potraukis valgyti, persivalgymo epizodai, kai per trumpą laiką suvalgomas didelis maisto kiekis.

· Dažni komentarai apie savo “storumą” ar viršsvorį, nepaisant krintančio svorio.

· Nerimavimas dėl galimo svorio priaugimo ir buvimo “storu”.

· Mitybos ritualų susidarymas (pvz., maistas valgomas tam tikra tvarka, ilgai kramtoma, maistas perdėliojamas lėkštėje ir t.t.).

· Nuolatinis situacijų, susijusių su maistu, vengimas.

· Sekinantis, nelankstus sportavimo režimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu “sudeginti” suvartotas kalorijas.

· Atsiribojimas nuo draugų ir mėgiamos veiklos.

· Vėmimo sukėlimas, piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais preparatais, badavimas, slopinančių apetitą vaistų, diuretikų naudojimas.

Kodėl dažnai valgymo sutrikimų nepastebi aplinkiniai?

· Sergantieji vengia, kad kas nors sužinotų apie jų ligą. Slėpti ligą skatina kaltė, gėda bei pasišlykštėjimas savimi.

· Sergantieji slepia ligos požymius ant savo kūno, nukreipia aplinkinių dėmesį nuo jų sutrikusio elgesio bei įgunda labai įtikinamai meluoti.

· Bulimiją maskuoti lengviau, nes ši liga išoriškai nestipriai keičia sergančiojo kūną.

· Net jei kas nors pastebi ligą, sergantysis ją griežtai neigia ir daro viską, kad įtikintų, jog problemos neegzistuoja.

· Sutrikimas ir priklausomybė nuo jo tampa tokie galingi, kad individas net neabejoja savo paties sugalvotu melu bei sutrikusio elgesio normalumu.

· Tėvai vaikus mato kasdien ir neturi galimybės į juos pažvelgti iš tam tikro atstumo.

· Elgesys gali keistis labai palaipsniui ir atrodyti įprastas bei normalus.

· Dažnai tėvai nenori matyti atsiradusius problemos. Kai kurie tiki, kad tai tik laikina arba yra įsitikinę, kad sutrikęs elgesys neegzistuoja.

Kaip užkirsti kelią valgymo sutrikimams?

· Padėkite savo vaikams daugiau sužinoti apie natūralų genetinį figūros paveldimumą bei socialinių nuostatų kenksmingumą.

· Nekritikuokite savo figūros - pasistenkite, kad jūsų vaikai jumyse pastebėtų pozityvų, sveiką požiūrį bei elgesį.

· Venkite bet kokių pasisakymų, iš kurių būtų galima suprasti, jog mėgtumėte šį žmogų labiau, jei jis numestų svorio, tiek daug nevalgytų, būtų labiau panašesnis į modelius, tilptų į mažesnius rūbus ir t.t.

· Aptarkite, kokie pavojai kyla laikantis dietos ir taip siekiant pakeisti savo figūrą. Taip pat aptarkite sveiko sportavimo naudą, svarbą valgyti kuo įvairesnį, gerai subalansuotą maistą bent tris kartus per dieną. Venkite skirstyti maistą į “gerą / saugų / neriebų / mažo riebumo” ir “blogą / pavojingą / storinantį”.

· Skatinkite vaikus valgyti tuomet, kai jie yra fiziškai alkani.

· Paaiškinkite, kad maistas nesprendžia emocinių problemų – nevalgykite tik todėl, kad liūdite, jaučiatės vieniši ir pan. Mokykite vaikus, kaip palaikyti gerus santykius bei kaip efektyviai įveikti kylančias problemas.

· Nenaudokite maisto kaip apdovanojimo ar bausmės.

· Paskatinkite vaikus nevengti veiklos (pavyzdžiui, plaukiojimo, šokių ir pan.), kurios metu atkreipiamas dėmesys į svorį ir figūrą. Siekite, kad jie būtų aktyvūs, mėglautųsi veikla ir gera fizine savijauta.

· Padėkite vaikams įvertinti ir pasipriešinti televizijos, žurnalų ar kitų žiniasklaidos propaguojamam žmogaus figūros modeliui, įsitikinimams, kad lieknas kūnas suteikia prioritetų, malonumų, populiarumo ir yra tobulas.

· Paskatinkite vaikus pastebėti, kokie skirtingi yra žmonės – savo spalva, figūra, svoriu. Pabrėžkite, kad visi žmonės yra vienodai svarbūs ir vertingi.

· Neribokite vaikų suvartojamo maisto, išskyrus tuos atvejus, kai specialias dietas dėl ligos paskiria gydytojas.

· Skatinkite atvirą bendravimą šeimoje. Paskatinkite vaikus kalbėti atviri, sąžiningai, nuoširdžiai juos išklausykite. Lieskite jiems suprasti, kad vertinate ir gerbiate jų nuomonę ir jausmus. Taip ugdomas vaikų pasitikėjimas savimi.

· Padėkite savo vaikams pakelti savo savigarbą. Skatinkite jų intelektualinę, sportinę ir socialinę veiklą. Sudarykite tam reikimas galimybes, paskatinkite už pasiekimus.