Galbūt gilesnės žinios apie kolektyvinę pasąmonę suteiktų žmonėms daugiau dvasinės ramybės, atitrauktų nuo laikinų dalykų, sumažintų vartotojiškumą ir įkvėptų daugiau atsakomybės už pasaulį, už visus artimuosius ir save. O gal tai tik vienas iš galimų požiūrių, juk kiekvienas renkasi savo religiją, tai, kaip jis suvokia pasaulį...
Ar Carl Jung veikalai turi kokią nors sistemą? Nuo kurio veikalo verta pradėti gilintis, kokio nuoseklumo verta laikytis?
Labai Jums dėkoju, kad prisidedate prie mano dvasios augimo!
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
APIE KOLEKTYVINĘ PASĄMONĘ IR DVASINĮ AUGIMĄ
Jungo veikalus galima skaityti be sistemos. Deja, daugumą knygų aš esu pirkęs seniai ir rusų kalba, todėl negaliu jums pasakyti, kokių jų yra šiuo metu. Greičiausiai kai kuriuos Jungo veikalus jūs gausite sostinės knygynuose psichologijos skyriuose. Iš lietuvių autorių galite pabandyti gauti G.Gudaitės „Įvadą į analitinę psichologiją“, perleistą 2002 metais VU leidyklos. Įdomios yra ir knygos, parašytos D.Š.Bolen apie dievus ir deives vyruos ir moteryse.
Ką gali duoti Jungo teorija?
Pirmiausia, jai būdingas gana optimistinis požiūris į žmogų. Jis tęsė Froido darbus, taip pat domėjosi laisvomis asociacijomis, sapnais, fantazijomis. Jungas manė, kad žmogaus sieloje slypi ne tik išstumti iš sąmonės jausmai ir potraukiai, bet ir vystymosi sėklos. Sėkla juk savyje talpina būsimo augalo formą.
Archetipas – tai savotiška mūsų psichikos forma, tik kolektyvinė, kuriai turinį suteikia pats žmogus, tapdamas savimi. Kaip matote, tapimas savimi - Jungas vadino tai „individuacija“- tai laipsniškas procesas, kurį mes ypač stebime, pasiekus amžiaus vidurį. Galima net pasakyti, kad Froido psichologija - apie vaiką mumyse. O Jungo psichologija - apie tai, kokiais mes tik tapsime, t.y. apie senatvę mumyse.
Viena iš galimų moters ateities variantų - archetipas, arba kolektyvinis vaizdinys, forma be turinio, bet gerai atpažįstama visų kultūrų žmonių ir visais laikais. Dažnai ji turi kokios nors Antikos dievybės vardą. Tarkime, „Išmintingoji Sofija“, arba „Į mistiką linkusi Hekata“. Vardai lyg konkretūs. Tačiau jas atpažįsta ir neraštingas Australijos aborigenas, ir suomių vadybininkas, tik vadina savo kalba.
Antra: ši teorija paaiškina kai kuriuos sutrikimus, ypač psichozes, ko negalėjo padaryti klasikinė psichoanalizė. Pagaliau psichozes buvo galima paaiškinti ne tik „sutrikusiu smegenų cheminiu balansu“ bet ir psichologiškai! Žinoma, ir ne psichinio ligonio pasąmonėje yra tam tikrų kompleksų - idėjų, jausmų ir minčių, kurie sustabdo mūsų vystymąsi, nukreipia mus į beprasmiškus arba labai daug kainuojančius veiksmus.
Tačiau ką darysi - kolektyvinė pasąmonė sieja mus su visa žmonija, ir tai, ką patiriame mes šiandien, ne kartą patirdavo mūsų protėviai. Netgi labai nemalonūs kompleksai – tai vis dėlto ženklas, kad mes nesame atskiros salos. Ir nors jūs to ir nenorite, jumyse, kaip ir kiekvienoje moteryje, gyvena Narsioji Amazonė, Gundanti Afroditė, Besiaukojanti Motina ir t.t.
Trečia: Jungas daug dėmesio skyrė simboliams, sapnams ir mitams. Tame tarpe ir šiuolaikiniams, tarkime, mitui apie ufonautus. Todėl jį įdomu pasiskaityti kiekvienam, kas tuo domisi.
Jūs klausiate, ar šios žinios padėtų dvasinio augimo kelyje. Šioje vietoje aš norėčiau sustoti ir pasidalinti su jumis požiūriu į dvasinį augimą.
Aš tikiu, kad dvasinis augimas iš tiesų vyksta, tačiau mažiausiai vyksta proto pagalba. Reikalas tas, kad dabar knygynuose mes turime aibę knygų apie viską: apie mūsų pasąmonės galią, mūsų praeitį, apie energijas, čakras, mantras, karmą ir aibę kitų ezoterinių dalykų. Kartais žmonės sutapatina „perskaityti ezoteriką“ ir „dvasiškai paaugti“.
Kitas požiūris – dvasinį augimą sutapatinti su meditacine praktika. Šiuo metu nėra sunku sudalyvauti jogos, holotropinio kvėpavimo, rebefingo, ciguno, Ošo meditacijų ar tantros seminare. Tai, žinoma, duoda apčiuopiamesnį efektą , nei skaitymas. Medituojant galima netgi atrasti savyje naujų potyrių, jausmų ir nekasdieniškų išgyvenimų. Kartais gali net apsiverkti iš ekstazės be jokių narkotikų. Tai - vadinami „pikiniai“ išgyvenimai ir patyrus juos sunku pamiršti.
Tačiau mūsų siela vystosi ne per šių dalykų pažinimą ir patyrimą, o per sugebėjimą mylėti. Šis sugebėjimas visai nepadidėja perskaičius labai daug knygų arba patyrus daug pikinių išgyvenimų. O kas kartais tuomet atsitinka - sugebėjimas mylėti su tokia patirtimi gali net sumažėti. Nes žinios ir išgyvenimai - tarsi mokslo laipsnis: į tuos, kurie šių knygų neskaitė, ir potyrių neišgyveno, o tu skaitei ir išgyvenai, imi žiūrėti iš viršaus. Tai irgi archetipinis reiškinys, susijęs su visiems žmonėms būdingu polinkiu užimti aukštesnę vietą tarp kitų žmonių.
Sugebėjimas mylėti - kitoks. Jis labiau siejasi su dėkingumu, susitaikymu ir priėmimu. Rusų kalboje žodis „смириться” („susitaikyti”) turi bendrą šaknį su žodžiu „мир” („pasaulis“). Taigi, susitaikydami mes tampame viena su visu pasauliu. O tam reikalingas ne seminaras, ne veikalas, o sugebėjimas priimti savo sielos šešėlines puses, ir tuo pačiu - priimti kitą asmenį su jo šešėliu.
Tuomet atsiranda bendrumo jausmas: mes visi priklausome vienai didelei jėgai. Tai pajusti nėra lengva, ir tai netgi žymiai svarbiau, nei atsiduoti archetipui. Tarkime, psichozės metu žmonės be jokios meilės ir bendrumo susilieja su archetipiniu vaizdiniu ir ima įsivaizduoti save dievažin kuo.
Ir, kaip bebūtų liūdna, dvasiškai augantys žmonės neretai pamiršta apie savo šešėlius ir ima smerkti šešėlius kituose žmonėse. Tuo pačiu jie nesusilieja, o atskiria save nuo kitų, „žemesnės sąmonės“ žmonių.
Ta prasme moteris, kuri niekada nebuvo skaičiusi Jungo ir visai nepraktikavusi meditacijų, gali parodyti didesnį dvasios stiprumą ar dosnumą, nei jos kaimynė, grįžtanti iš ezoterinio seminaro su šūsniu ezoterinių knygų. Nes ji priima save ir todėl priima kitą. Ir jai net į galvą neateis kalbėti apie tai, kad ji „dvasiškai paaugusi“. Nes kas dvasiškai auga, tas nekalba apie tai ir netgi to nežino.
Taigi labai norėtųsi, kad jūs liktumėte labai arti savo dvasios ir jos sugebėjimo mylėti. Tada ir Jungas jums bus geras palydovas jūsų dvasiniame augime.
Sėkmės jums
Olegas Lapinas
***************************************************************
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
