Kai jis išsisukinėja, atsisako dalintis su broliu ir seserimis, pamiršta padėkoti už komplimentus, jo tėvai neima to į galvą - šiaip ar taip, tai išskirtinių gabumų berniukas, vaikas, kokio trokšta visi tėvai. Ar tai galima vadinti geru auklėjimu? O gal jie augina narcizą?
Kaip atsiranda narcizai?
Per didelis atlaidumas netinkamam vaiko elgesiui (pavyzdžiui, tėvai niekada nesudrausmina ožius rodančio trimečio) ar perdėtas vaiko liaupsinimas (“Mano sūnus yra geriausias krepšinio komandos žaidėjas”) pasėja jūsų atžaloje narcicizmo sėklą.
Psichologijos mokslų daktarės Lindos Martinez-Lewi straipsnyje rašoma: “Vaikas, kuriam leidžiama valdyti tėvus, brolius ir seseris, ima po truputį suvokti, kad gali elgtis, kaip panorėjęs, ir liks nebaudžiamas, nebus statomas į kampą, neprivalės laikytis taisyklių.” Vaikas galiausiai patiki, kad yra geresnis už kitus ir užriečia nosį. Tėvai gali nė nesuvokti, kad sėja narcicizmo sėklą. Taip ima augti narcizas.
Nesaikingas vaiko liaupsinimas
Visiems tėvams malonu girti savo vaikus, didinti jų pasitikėjimą savimi ir užkelti juos ant pjedestalo; tačiau tai reikia daryti atsargiai ir proto ribose. Nesaikingu liaupsinimu galima vadinti tokį tėvų elgesį, kai jie be proto žavisi vaiku ir nuolat apipila jį komplimentais. Galbūt tėvai mano, kad padeda stiprinti vaiko ego, užtikrina, kad jis nenuvertins savo talentų; tačiau per daug liaupsinamas vaikas gali išpuikti ir imti manyti, kad turi būti giriamas visada ir už viską.
L. Martinez-Lewi sako, kad vaikas-narcizas išpuiksta ir “gyvena manipuliuodamas kitais žmonėmis, stengdamasis įtikinti juos savo pranašumu ir didumu.” Toks vaikas priims komplimentus kaip savaime suprantamą dalyką, netgi jų tikėsis ir nepastebės po komplimentais slypinčių gerų norų. Taip, vaikus reikia girti, bet šios pagyros turi būti apgalvotos ir užtarnautos.
Kaip elgtis tėvams?
Vaikų auklėjimas gali būti didelis iššūkis, bet kartu ir teikti daug pasitenkinimo. Jūs formuojate vaiko asmenybę ir jo elgesį. Visų pirma, pagyrimai turi būti konkretūs ir nuoširdūs. Negirkite be saiko ir negirkite nenuoširdžiai.
Antra, neleiskite vaikui užlipti jums ant galvos ir nesuteikite jam per daug galios. Nustatykite protingas ribas. Nuolat priminkite taisykles ir savo lūkesčius. Kitaip tariant, būkite tikslūs, konkretūs ir nuoseklūs. Mes nenorime užauginti narcizų. Mes norime, kad mūsų vaikai būtų harmoningos asmenybės, išsiugdytų savarankiškumą ir sveiką požiūrį į save.
Jei manote, kad auginate narcizą, imkitės atitinkamų priemonių ir užkirskite tam kelią.
