„Jeigu grojama gera rusiška muzika, tikrai nematau nieko blogo. Lygiai taip pat yra lietuviško, angliško, vokiško popso su visais bumčik, kurio kartais šlykštu klausytis. O gerą muziką grojant ašaros byra“, - sako Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas. Jo nuomone, rusų kultūra tikrai labai aukšto lygio.

Juokaujama, kad vasarą Palangoje išgirsti rusišką muziką lengviau nei lietuvišką. Kurorte rengiamos ir rusų kultūros dienos, kurių metu ant maitinimo įstaigų kabo Rusijos vėliavos, skamba dar daugiau rusiškos muzikos. „Taip pagerbiame čia atvažiuojančios kaimyninės valstybės žmones. Kaip mes juos vadintume – okupantais ar ne – bet praėjo 20 metų ir mes esame laisvi. Galų gale, jie verslo partneriai“, - kalbėjo G. Sičiūnas.

Gintaras Sičiūnas
Pašnekovo teigimu, Palanga – kurortas, kuriame gali atrasti ir bumčik, ir tylią vietą – kiekvienam pagal skonį. O nenorintys gali į pagrindinę J. Basanavičiaus gatvę iš viso neiti.

„Esame tauta, kuri visą laiką perlenkia lazdą. Labai greitai išsivadavome iš rusicizmo ir greitai perėmėme anglišką kultūrą, kuri, mūsų įsivaizdavimu, yra nuostabi, o ta, nuo kurios pabėgome – bloga“, - stebisi asociacijos prezidentas. 

Tuo metu svetainė newsru.com praneša, kad Gruzijoje 277 dolerių bauda bus baudžiami restoranų, kuriuose gros rusiška muzika, direktoriai. Tokią tvarką esą sumanė Finansų ministerija. Visgi oficialiai Gruzijoje šios informacijos niekas nepatvirtino.

Į kelionę – su „Russkoje radio Baltija“

Rusiška muzika dažnai skamba taksi automobiliuose. „Tai – kiekvienos kompanijos mandagumo, etikos reikalas. Jeigu įmonės vairuotojai šiek tiek paauklėti, jie visą laiką atsižvelgia į kliento pageidavimus. O jeigu vairuotojui viskas dzin, jis ir rūko, ir klausosi muzikos kokiu nori garsu. Kitą kartą keleivis tokiu taksi nevažiuos“, - teigė Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas Robertas Brazys.

Pasak R. Brazio, kiekviena save gerbianti įmonė savo vairuotojams rekomenduoja leisti keleiviams pasirinkti norimą radijo stotį, muzikos garsumą arba galimybę važiuoti be muzikos.

Pašnekovo teigimu, apklausų metu taksi klientai kartais nurodo, kad juos vežė senais, dvokiančiais automobiliais, kuriuose buvo klausomasi rusiškos muzikos. „Tam yra pagrindo – yra daug rusakalbių taksistų, kurie tikrai mėgsta klausytis „Russkoje radio Baltija“, - aiškino R. Brazys.

S.Januška: Lietuviška popmuzika nepateikė rimtos alternatyvos

Steponas Januška
Atlikėjas, Klaipėdos universiteto dėstytojas Steponas Januška aiškina, kad rusiška muzika populiari dėl buvusios okupacijos. Štai Austrijoje ar Ispanijoje, sako S. Januška, rusiškos muzikos beveik neišgirsi – čia nėra tokios įtakos. „O Lietuvoje per tiek metų buvo įpūsta - propaganda davė savo“, - teigė S. Januška.

Jo nuomone, visai neklausantys rusiškos muzikos ją sieja su okupacija. Šių žmonių emocijos neturi nieko bendra su turiniu. 

Dainininko teigimu, yra daug aukštos klasės ir gerai atliekamos rusiškos muzikos. Kartu yra ir pigiausio popso, tačiau tokio yra ir vakarietiškoje muzikoje. A. Januška atkreipia dėmesį, kad rusų kalba suprantama didesnei daliai lietuvių – klausydamiesi jie girdi dainos tekstą. Pati rusiškos muzikos melodika pakankamai artima lietuviškam muzikos skoniui.

„Tie faktoriai ir lemia, kad rusiškos muzikos inertiškai klausomasi. Tik nežinia, kiek ta inercija dar gyvuos. Manau, jei palyginsime, kaip rusiškos muzikos buvo klausomasi prieš 20 metų ir dabar, procentaliai kiekis turėjo stipriai sumažėti“, - sakė Klaipėdos universiteto dėstytojas.

Kartu S. Januška pastebi, kad lietuviška popmuzika nepateikė rimtos alternatyvos. Be to, sako pašnekovas, ir šiandien rusiškoje muzikoje nemažai propagandos. Propagandinės dainos pirmiausia skirtos pačiai Rusijos rinkai.

I.Vaišvilaitė: požiūrį į rusišką muziką lemia socialinis sluoksnis

Irena Vaišvilaitė
Istorikė, kultūrologė, Europos humanitarinio universiteto prorektorė Irena Vaišvilaitė teigia, kad požiūris į šį klausimą priklauso nuo žmogaus socialinio sluoksnio. „Kažkuriai visuomenės daliai bet kas rusiška yra iš viso nepriimtina. Tai atėję iš sovietinės okupacijos – vyrauja rezistencinė nuostata, kad nėra geros rusų kultūros“, - teigė I. Vaišvilaitė.

Kita vertus, pastebi ji, yra tam tikras visuomenės sluoksnis, nepriimantis bet kokios populiariosios kultūros – nesvarbu, ar rusiškos, ar kitokios. Dalis Lietuvos gyventojų mano, kad populiarioji rusų kultūra – žemesnės kokybės – primityvesnė, orientuota į gana primityviai mąstančius žmones.

Pasak I. Vaišvilaitės, įtampų yra, ir skirtingoms Lietuvos socialinėms grupėms rusiškas popsas dėl skirtingų priežasčių kelia neigiamas konotacijas ir reakcijas.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje populiarūs koncertuojantys atlikėjai iš Rusijos. „Tada čia įsijungia dalis Lietuvos politinės klasės, tame matanti kultūrinę invaziją. Mes tikrai esame tarp Rytų ir Vakarų, sovietmečiu orientavimasis į Vakarų populiariąją kultūrą buvo švelniausia rezistencijos forma“, - aiškino kultūrologė.

Pašnekovės teigimu, nors dalis jaunimo rusiškai jau nesupranta, tačiau populiarią rusišką muziką mėgsta. I. Vaišvilaitė pastebi, kad Vilniuje nesigirdi lenkiškos kultūrinės produkcijos, nors sovietmečiu jos būta labai daug. Šią erdvė užėmė rusiška produkcija.

Rusiškai grojantis radijas – tarp populiariausių

„TNS Gallup“ atliekamo radijo stočių klausomumo tyrimo duomenys rodo, kad praėjusių metų rudenį Vilniuje klausomiausia radijo stotis buvo „Russkoje radio Baltija“. Pagal dienos ir savaitės pasiekiamumą „Russkoje radio Baltija“ užima 4-ąją vietą Lietuvoje.

Vilniuje didelio žiūrovų dėmesio sulaukia Pirmasis Baltijos kanalas (PBK). Naujųjų naktį ir pirmąją šių metų dieną PBK buvo žiūrimiausias kanalas visose trijose Baltijos šalių sostinėse – Vilniuje, Rygoje, Taline.

Buvęs Seimo pirmininkas, dabar parlamentaras Arūnas Valinskas yra teigęs, kad Rusijos žvaigždžių koncertus Lietuvoje apmoka Rusijos Vyriausybė. „Lietuvoje didžiausias pavojus, kad tankai atvažiuos ne į gatves, o į mūsų galvas – per televizijas ir visur kitur“, - gegužę perspėjo A. Valinskas.