Šiemet 55,7 proc. visų išplatintų VVP sudarė iždo vekseliai (iki vienerių metų trukmės), o 44,3 proc. - Vyriausybės obligacijos (ilgesnės kaip vienerių metų trukmės), kurių parduota atitinkamai už 490,6 mln. ir 390 mln. litų. Pernai per pirmus septynis mėnesius iždo vekseliai sudarė net 87,1 proc., o Vyriausybės obligacijos - tik 12,9 proc. visų išplatintų VVP.
Šių metų liepą iždo vekseliai sudarė 53,8 proc., o Vyriausybės obligacijos - 46,2 proc. visų išplatintų VVP (pernai liepą - atitinkamai 72,7 proc. ir 27,3 proc.).
Be to, šiemet Vyriausybė vidaus rinkoje pirmą kartą išplatino penkerių ir septynerių metų trukmės vertybinius popierius bei ketina apsvarstyti galimybę išleisti ir dešimties metų trukmės Vyriausybės obligacijų emisiją.
Bendra VVP paklausa per septynis šių metų mėnesius buvo 1,757 mlrd. litų - 95,2 proc. didesnė už jų pasiūlą. Buvo surengti 32 aukcionai, iš jų trylikoje investuotojams buvo siūloma įsigyti iždo vekselių, o devyniolikoje - Vyriausybės obligacijų.
30-yje aukcionų išplatinti visi investuotojams pasiūlyti VVP, dalis VVP neišplatinta dviejuose šešių mėnesių trukmės aukcionuose. Per septynis šių metų mėnesius toliau tęsėsi dar pernai prasidėjęs VVP palūkanų smukimas.
Šešių mėnesių VVP vidutinės palūkanos šiemet sumažėjo 2,869 punkto iki 4,930 proc., vienerių metų - 1,954 punkto iki 5,832 proc., dvejų metų - 3,308 punkto iki 6,468 proc., trejų metų - 2,413 punkto iki 7,353 procento.
Penkerių metų VVP vidutinės palūkanos per septynis šių metų mėnesius sumažėjo 0,234 punkto iki 7,717 proc., o septynerių metų - 0,709 punkto iki 7,990 punkto.