Šiuo metu kauniečiai už šildymo paslaugas moka brangiau nei kitų Lietuvos didmiesčių gyventojai. Tikimasi, kad pradėjus veikti naujajai jėgainei, šildymas atpigtų.
Miesto meras A. Kupčinskas laikosi nuostatos: būtina kiek įmanoma greičiau atnaujinti, sukurti alternatyvą ir demonopolizuoti Kauno šilumos ūkį, kuris dabar vienašališkai priklausomas tik nuo „Gazprom" valdomos Kauno termofikacinės elektrinės. Atsiradusios alternatyvos mažintų šilumos sąskaitas miestiečiams.
Anot mero, Kaune neatidėliotinai reikia skatinti pigesnių atsinaujinančių šaltinių panaudojimą energetikoje. Siekiant visapusiškos naudos kauniečiams, turi būti panaikintos visos įmanomos biurokratinės kliūtys „žaliems" projektams, atitinkantiems miesto energetikos strategiją.
ELTA primena, kad kauniečiai už šildymą moka 25,59 ct/kWh. Tuo tarpu Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (VKEKK) duomenimis, kituose didmiesčiuose kainos mažesnės: Vilniuje - 23,00 ct/kWh, Klaipėdoje - 21,15 ct/kWh, Šiauliuose - 24,20 ct/kWh, Panevėžyje - 22,56 ct/kWh.
Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategijoje numatyta radikaliai pakeisti šilumos gamybos technologiją: siekiama sumažinti gamtinių dujų vartojimą daugiau nei perpus ir 70 proc. mieste tiekiamos šilumos pagaminti naudojant atsinaujinančius šaltinius. Pusę jų sudarytų biokuras, 20 proc. - vietinis atsinaujinantis kuras.
Kauno aprūpinimo energija strategijoje prioritetas kaip tik ir teikiamas būstų apšildymui naudojant neiškastinį kurą. Miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas pažymi: jei nebūtų trukdžiusios Kauno termofikacijos elektrinės pardavimo 2003 metų sutarties sąlygos, jau dabar iš biokuro mieste būtų pagaminama iki 30 proc. pigesnės energijos.
Biokuro deginimui Kaune ruošiamasi pertvarkyti senąją Petrašiūnų šiluminę elektrinę. Veiksmų planą, įgyvendinant šį projektą, derina „Kauno energija" ir "Lietuvos energija". Anot komiteto pirmininko G. Žukausko, jeigu procesui nebus sutrukdyta, darbai gali prasidėti šią vasarą.
