"Kaip žvynelinę gydo tradicinė medicina? Skiriami hormoniniai tepalai, kurie padeda tol, kol organizmas prie jų pripranta. Paskui ateina stiprių cheminių vaistų eilė. Jų šalutinis poveikis – milžiniškas, ir tai visai neslepiama, pakanka paskaityti informacinį lapelį (ar žinote, kad šalutinis vaistų poveikis ir gydytojų klaidos – viena iš trijų esminių priežasčių, dėl kurių dažniausiai miršta žmonės JAV). - sako gydytoja Jelena Tulčina, Žvėryno natūralios medicinos centro vadovė. - Liga progresuoja, dozės didėja, gydoma oda, o kenčia kiti organai.

10 metų dirbu natūralios medicinos srityje ir žiūriu į žmogų kaip į visumą. Taigi ir oda nėra tik atskiras 2 kvadratinių metrų ploto organas, o tos visumos dalis.

Ji tarsi veidrodis, atspindintis organizmo problemas. O žvynelinė yra ženklas: koks nesveikas ir užterštas yra jūsų kūnas. Ir gydyti bei valyti jį reikia iš vidaus, o ne rūpintis vien oda".

- Tačiau dažnai sakoma, kad žmogaus organizmas – ne kaminas, kad užsiterštų ir jį reikėtų valyti, sako, jis puikiai valosi savaime?

Jelena Tulčina
Žmogus, kaip tobula sistema, sukurta Kūrėjo, egzistuoja 5000 metų. Ir per tą laiką jis beveik nepasikeitė. O štai gyvenimo būdas pakito, ir net radikaliai. Pirmieji žmonės galėjo valgyti tik tai, ką patys surinkdavo nuo žemės ar nusiskindavo nuo medžių. Ne veltui mūsų virškinimo traktas dvylikos metrų ilgio, kaip tikrų žolėdžių, Vėliau atsirado medžioklė, valgiaraštį papildė mėsa. Tačiau net plėšrūnai savo grobį – mėsą – doroja be makaronų, bulvių ar duonos! O ir medžiotojams reikėdavo daug energijos, kol maistas atsirasdavo ant jų stalo. Maistas būdavo suvirškinimas greitai, rūgimo ir puvimo procesai nespėdavo prasidėti, daugiausia vis tiek būdavo mintama augaliniu maistu.

Šiuolaikinė civilizacija siūlo daug pagundų. Skanių ir... užterštų pesticidais, herbicidais, radionuklidais. Į maistą papuola sunkiųjų metalų, antibiotikų, kurias gydomi gyvūnai, hormonų, kuriais skatinamas jų augimas. O mes valgome tai triskart per dieną. Taigi įpročiai pasikeitė, maistas irgi, o inkstus ir kepenis mes turime tuos pačius. Šie kūno filtrai nespėja susidoroti su savo veikla ir toksinai, kraujo išnešioti po visą organizmą, ima šalintis per odą. Vadinasi, prasideda jos ligos, kurios iš tiesų yra viso kūno negalavimai.

Kai nesuvirškintas maistas patenka į plonąjį žarnyną, jo pralaidumas padidėja ir į kraują patenka ne suvirškinto maisto mikromolekulės, o nesuvirškinto maisto makromolekulės. Įvyksta tam tikra žarnyno dehermetizacija. Jei maistas iki galo nesuvirškinamas, imuninė sistema priima jį kaip alergeną, ima gamintis antikūnai. Tokia slapta alerginė reakcija pasireiškia ne bėrimais, niežėjimais ar dusuliu, o lėtinėmis ligomis: migrena, bronchine astma, sąnarių skausmais. Ir, aišku, žvyneline, – priklauso nuo to, kur yra jūsų silpnoji vieta.

Logika sako, kad reikia gydyti ligą, o ne jos požymius, taigi jei žmogus skundžiasi bet kokia odos problema, pirmiausia reikia gydyti jo vidų.

- Yra nuomonių, jog žvynelinę gali suaktyvinti stresas. Ar tai tiesa?

Stresas dažnai paleidžia bet kokios ligos mechanizmą. Tačiau nėra didesnio streso organizmui nei kasdien valgyti netinkamus ir jį teršiančius produktus. Nervinė įtampa niekam neišeina į gera, bet privalu atsiminti, jog ji – tik paskutinis lašas. Paskutinis lašas, po kurio vienas suserga vėžiu, kitą ištinka insultas, trečią – žvynelinė.

- Kokią metodiką naudoja natūralioji medicina?

Pirmiausia, atlikus tyrimus kaip imuninės sistemos ląstelės limfocitai reaguoja į netinkamus produktus, subalansuojama mityba ir sudaroma individuali programa. Režimo reikia laikytis du ar tris mėnesius – priklauso nuo ligos. Kai dingsta odos pažeidimai, tai reiškia, kad kūnas susitvarkė su negalia. Paskui  į valgiaraštį įtraukiama papildomų produktų – niekam badauti nereikia. 

- Ar liga negrįžta?

Ji tampa kontroliuojama. Žinodamas sistemą, žmogus gali prisilaikyti pagrindinių jos nurodymų ir net jei kurią nors akimirką „nusideda“ reikalavimams, visada gali prie jos grįžti. Jeigu tie nusidėjimai netaps sistema, liga negrįš.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)