Kelionės iš Hamburgo į Kopenhagą laikas per artimiausią dešimtmetį gali sutrumpėti „dramatiškai“, nes Danija imasi vieno didžiausių viešojo transporto projektų, kada nors vykdytų Europoje, rašo „Der Spiegel“.
Antradienį septynios iš aštuonių šalies politinių partijų grupių parlamente susitarė Baltijos jūroje statyti povandeninį tunelį į Vokietiją.
Apie pirmuosius planus Daniją ir Vokietiją sujungti per Fehmarno sąsiaurį pradėta kalbėti dar trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Ilgą laiką atrodė, jog dvi šalys bus sujungtos tiltu ir ši mintis pastaruoju metu vos netapo tikrove, kai pasiūlytas dviejų lygių - vieno automobiliams ir vilkikams bei antro traukiniams - gigantas 272 metrų aukščio atramomis. Tačiau kilo susirūpinimas dėl projekto saugumo - Fehmarno sąsiaurį kasmet kerta po 40 tūkst. laivų, o iki 2030 metų šis skaičius gali padvigubėti. Avarijų tikimybė būtų smarkiai pakilusi. Tiltui prieštaravo ir gamtosaugininkai, nes jis būtų galėjęs pakenkti paukščių migracijai.
Aplinkosaugos aktyvistai turi prieštaravimų ir tuneliui - kadangi jo statybos iš pradžių sujudins jūros dugną ir pakels nuosėdas. Nuogąstaujama, kad pasibaigus statyboms nebegrįš vietiniai ruoniai, jūrų liūtai ir banginiai.
Tunelio elementai būtų statomi sausumoje ir skandinami. Cemento vamzdžio fragmentai būtų po 200 metrų ilgio ir svertų po 70 tūkst. tonų - kaip didžiulis tanklaivis.
Tiltas ant šalį į dvi dalis skiriančio sąsiaurio buvo pastatytas 1998 metais, o tiltas į Švediją - 2000 metais. Dabar paskutinė grandis automobiliams ir traukiniams galėtų būti baigta per artimiausius kelerius metus. Beveik penktadalis viso Danijos eksporto tenka Vokietijai ir naujas tunelis ypač palengvintų susisiekimą.
Kadangi pati Vokietija į Daniją siunčia tik 1,5 proc. savo eksporto, vokiečių vyriausybės oficiali pozicija ta, jog danai jungtį gali statyti, tačiau visas sąskaitas apmokės patys, rašo „Der Spiegel“.
Netiesiogiai danų Transporto ministerijos valdoma už tunelio statybas ir veiklą atsakinga bendrovė „Fermen A/S“ prognozuoja, jog tunelis gali būti pastatytas už 5,1 mlrd. eurų (17,6 mlrd. litų) - beveik 100 mln. eurų (345 mln. litų) pigiau nei tiltas. Likusias išlaidas žadama finansuoti iš pajamų.
Kelionės traukiniu iš Vokietijos didmiesčio Hamburgo į Kopenhagą sutrumpėtų nuo keturių su puse iki trijų su puse valandų, automobiliu - nuo keturių iki trijų valandų. Tačiau dauguma pakrantės poilsiaviečių teigia, jog tai turizmui tik pakenks - nelabai prabangiai atrodančius miestelius žmonės tiesiog aplenks, nes nebebus būtinybės sustoti.
Galutinis Fehmarno tunelio patvirtinimas turi būti paskelbtas 2013 metais, kai bus pabaigta poveikio aplinkai studija, tačiau tai laikoma tik formalumu.
