Pirmoji galimybė: įsigyti tikrą vizą. Prabangiausias būdas nelegaliai patekti į ES yra papirkti ES konsulato Moldovoje pareigūną, kad šis išduotų tikrą vizą. Moldovos migracijos politikos departamento teigimu, kyšis gali siekti iki 5 tūkst. eurų. Patekę į Šengeno zoną, net ir pasibaigus vizai, imigrantai gali tiesiog ištirpti visuomenėje.

Paprastai ES konsulato pareigūnus nėra lengva papirkti, tačiau kai kurios ES šalys turi ambasadas kaimyninėje Ukrainoje ir samdo ukrainiečius bei moldavus, kad šie išdavinėtų vizas Moldovoje. Šių šalių pareigūnai lengviau sutinka paimti kyšį.

Antroji galimybė: nusipirkti suklastotą Lenkijos ar Rumunijos pasą ar vizą. Šie dokumentai kainuoja 300-800 eurų, tačiau rizika didesnė. Moldovos sienų apsaugos tarnyba turi įrangą, galinčią nesunkiai atpažinti klastotes.

Trečioji galimybė: pasislėpti traukinyje ar sunkvežimyje. Moldova stengiasi iš ES išprašyti pinigų, kad galėtų įsigyti 12 modernių skaitytuvų transporto priemonėms tikrinti, nes kol kas tokių priemonių šalis neturi. Tiesa, Moldovos pareigūnai teigia, kad toks sienos kirtimo būdas nėra dažnas.

Ketvirtoji galimybė: gauti valtį ar plaukti patiems. Moldovą ir ES narę Rumuniją skiria Pruto upė, kurią perplaukti bando nemažai nelegalų. Tačiau, pareigūnų teigimu, upė yra labai srauni, todėl pavojinga.
Penktoji galimybė: eiti pėsčiomis. Kai kurie į Moldovą atvykę migrantai toliau keliauja į Ukrainą, kuri turi ilgą sausumos sieną su ES nare Lenkija. Tai taip pat pavojingas kelias. Pavyzdžiui, 2007 m., bandydamos pereiti sieną į Lenkiją, Beščadų kalnuose žuvo 3 su motina keliavę nepilnametės mergaitės.

Dauguma nelegalių imigrantų į Moldovą atvyksta iš buvusių sovietinių šalių. Žmonės iš Afrikos, Azijos ir Vidurinių Rytų paprastai renkasi Graikijos-Turkijos sausumos sieną.

Iš kitos pusės, nemažai moldavų dėl ekonominės krizės iš ES grįžta namo.
Už vizų reikalus atsakinga ES komisarė Cecilia Malmstrom pirmadienį dalyvavo Moldovos sostinėje Kišiniove vykusioje konferencijoje migracijos į ES klausimais. Komisarė pasiūlė Moldovai veiksmų, kuriuos įvykdžius būtų sutarta dėl bevizio režimo, planą, tačiau žiniasklaidai neminėjo jokių jo įgyvendinimo terminų.