„Popmuzikos harmonija - skurdi ir primityvi. Kartais patys muzikantai mėgsta iš to pasityčioti“, - sakė daugelio lietuviškų hitų autorius.
30 dainų popuri skambėjo ir dvi jo paties sukurtos dainos – „Yvos“ „Brunetės blondinės“ ir „Bavarijos“ „Saulė danguje“.
Tiesa, suskubusiems rėkti, kad lietuviai - kūrybiniai impotentai, D. Zvonkus turi griežtą atkirtį. „4 akordus naudoja viso pasaulio aranžuotojai ir tai jokiu būdu ne plagiatas“, - sako kompozitorius.
Anot jo, tai daroma dėl vienos paprastos priežasties. Popdainoje – svarbiausia melodija ir tekstas, o aranžuotė turi būti itin paprasta, kad neblaškytų klausytojo dėmesio ir neatitrauktų minčių nuo jau minėtų dviejų svarbiausių dalykų.
Anot D. Zvonkaus, visa pop/rock istorija nėra turtinga aranžuočių. „Paklausykite 100 populiariausių pasaulio rokenrolų ir raskite tarp jų 10 skirtumų! Arba Lotynų Amerikos pigus popsas – ten neįmanoma vienos dainos nuo kitos atskirti“, - sako muzikantas.
Anot jo, net Josephas Haydnas savo daugybėje simfonijų nevengė panašių triukų. „Yra ten tikrų perliukų, bet yra daug vandenėlio pylimo: vietų, kur gali pereiti iš vieno kūrinio į kitą, ir nepajusti jokio skirtumo“, - sako D. Zvonkus.
Internete galima rasti ne vieną siužetą, kuriame lygiai taip pat, kaip padarė Telšių choras, į vieną kūrinį sujungiami garsūs pasaulio hitai.
Vieni pirmųjų „4 akordų fenomeną“ sumaniai paviešino komediantai „Axis Of Awesome“ 2009 metais. Jų pasirodymą, kuriame pagal keturis akordus į vieną sujungti virš 30 pophitų internete peržiūrėjo virš dviejų milijonų žmonių.
„Žmonės nelabai suvokia, kas yra plagiatas. Kai groji trijų natų muziką, yra didelė tikimybė, kad kažkas ją jau yra sugrojęs. Jeigu sutampa motyvas – nieko blogo, bet jei ir atsakymas į tą motyvą, tada jau reikia pakeisti“, - pophitų kūrimo virtuvę atskleidžia kompozitorius.
Jis prisipažįsta, kad pačiam yra buvę du atvejai, kai į eterį paleido dainą, kurios dalis skambėjo itin panašiai į žinomą hitą. „Jei būčiau anksčiau pastebėjęs, būčiau pakeitęs. Bet tai nebuvo esminės vietos, todėl nusprendžiau, kad jei kam nors užklius, išvis tas dainas sunaikinsiu“, - nesąmoningo plagiato atvejus prisiminė D. Zvonkus.
