Atspėkite, kas paaiškėjo. Žmonės neatsilikdavo nuo gyvūnų ir po kelių bandymų irgi atrasdavo trumpiausią kelią. Skirtumai prasidėjo, kai eksperimentą užbaigė ir masalą iš labirinto išėmė. Gyvūnai porą kartų dar nuėjo į seną vietą ir, nieko neradę, ten nebėjo. Žmonės elgėsi kitaip. Dar daug naktų jie vis eidavo ir eidavo į labirintą, ieškodami pinigų...
„Noriu ledų“- sako vaikas. O į laisvę žiūri atsargiai.
„Noriu laisvės“- sako paauglys. O į ledus žiūri ramiai.
„Noriu gyvenimo draugo/-ės“- sako jaunas žmogus. O laisvę savo atiduoda.
„Noriu turtingai gyventi“- sako brandaus amžiaus pilietis. O gyvenimo draugą/ -ę myli saikingai.
„Noriu sveikatos“- sako pagyvenęs žmogus. O į turtą...
Matote: vyraujantys motyvai keičiasi keičiantis amžiui.
„Noriu būti turtingas“ sako ir mažas vaikas, ir paauglys, ir jaunas žmogus ir brandaus amžiaus pilietis. Ir koks nors taupus pagyvenęs žmogus gali taip sakyti, tik pridurdamas: kad būtų ką anūkams palikti ir kad užtektų pinigų palaidoti...
Taigi jūs matote, kad pinigų troškimas vis lydi ir lydi žmones visą gyvenimą. Kodėl?
Ko gero, pinigai mums turi šešėlinę magišką prasmę. Kaip jūs žinote, magiški daiktai patys savaime nieko nereiškia. Tarkime, koks nors stiklinis rutulys. Stiklo gamintojo dirbtuvėje pilna tokių rutulių. Tačiau burtininkės rankose jis įgyja kitą reikšmę - jame matosi ateitis. Arba plaukų kuodas - jį naudoja tam, kad privilioti jauną žmogų. Arba kavos tirščiai. Arba laiminga korta. Reikšmę turi ne pats daiktas, bet daiktas tam tikrame kontekste: būrimo, žaidimo, viliojimo. Pinigai – tai tik metaliniai diskai ir spalvoti popieriukai. Tačiau jie įgyja didelę reikšmę keliais atžvilgiais:
Išgyvenimui: maistas, vaistai, pastogė, rakandai;
Psichologiniam gerbūviui palaikyti:
jaustis visagaliu;
Jaustis saugiai;
Daryti įspūdį;
Daryti įtaką;
Uždirbant pinigus jausti gyvenimo prasmę.
Pinigai magiški būtent todėl, kad jų medžiagiškumo negali panaudoti tiesiogiai: na, nebent monetą prie mėlynės pridėsi ar popieriniais pinigais krosnį kūrensi. O štai jų reikšmė išgyvenimui ir psichologiniam gerbūviui yra akivaizdi... arba ne?
Išgyvenimui žmogui iš tiesų reikia nelabai daug. Žmogus gali savaitę negerti ir mėnesį nevalgyti. Jėzus Kristus keturiasdešimt dienų pasninkavo. Gyvenant tropikuose galima prasimaitinti iš medžioklės ir augančių aplinkui vaisių. Užkurti ugnį ir pasistatyti pastogę galima be pinigų. Žemdirbystė įdėjus kažkiek darbo taip pat gali tave pramaitinti be pinigų. Ką aiškiai įrodė įvairūs robinzonai kruzai. Ir dabartinių lietuviškų vienkiemių gyventojai.
Vietoj televizoriaus galima žiūrėti pro langą;
Vietoj mašinos skalbti rankomis;
Vietoj vamzdžių šildytis prie krosnies;
Vietoj mobilaus telefono kalbėtis tiesiai su tais, kas arti.
Vietoj automobilio vaikščioti pėstute ar joti ant to, kas juda.
Jeigu jūs pasakysite apie laimę, tai pinigai iš tiesų sukelia laimės jausmą - kai iš labai didelio skurdo pereini į vidutiniokus.
Dauguma jaunavedžių labai džiaugiasi ir visą gyvenimą prisimena, kokia laimė buvo: pirmas savas kampas, pirma mašina, pirmas televizorius... O štai tie, kam tėvai viską pirko - šito džiaugsmo nepažįsta. Kaip nepažįsta ir tie, kurie iš vidutinės klasės pereina į turtingų žmonių luomą.
Čia jau nors du kartus tapk turtingesnis, o laimės nepadaugės.
Nuo pokario laikų amerikiečių turtingumas išaugo 70 %. O laimingais save laiko, kaip ir anksčiau, apie 20 % žmonių.
Buvusioje Tarybų Sąjungoje Baltijos šalių gyventojai gyveno geriausiai. Lietuviai, pavyzdžiui, turėjo daugiausiai lengvųjų automobilių vienam gyventojui. Materialiai blogiausiai gyveno Dagestano gyventojai.
Tačiau: Baltijos šalyse buvo didžiausias savižudybių skaičius. Ir gyventojų prieaugis, skirtingai nuo Dagestano, yra neigiamas. Ir mirštamumas nuo širdies kraujagyslių ligų kažkodėl didžiausias ten, kur didžiausios pajamos...
Palikime nuošalyje labai atsiliekančias šalis - ten mirštama nuo infekcijų ir bado. Tačiau.. štai kas keista.
Ten, kur didžiausios pajamos, ten gimsta mažiausiai vaikų. Ir daugiausiai savižudybių, bei daugiausiai insultų, infarktų bei auglių.
Ir visos turtingos visuomenės nyksta - žmonių jose lieka vis mažiau. O skurdžios valstybės - didėja...
Toks įspūdis, kad jose žmonės jaučia didesnį psichologinį komfortą. Nors materialiai aprūpinti blogiau!
Psichologiniam gerbūviui, matyt, palaikyti reikia ne pinigų, o:
Tiesiog gimti optimistu;
Tiesiog išmokti būti optimistu;
Jaustis visagaliu, nes tokiu tave laikys tavo šuo, tavo vaikas, tau ištikimas įsimylėjėlis.
Jaustis saugiai, nes gerai susipažinai su supančiu pasauliu ir žmonėmis aplinkui tave. Nes tiki Alachu, Kristumi, karma ar Budos mokymu.
O tarp kitko:
Daryti įspūdį galima ne pinigais, o meluojant apie save aklam žmogui.
Daryti įtaką be pinigų galima naiviam ir paklusniam padarui, kad ir tam pačiam šuniui, vaikui, įsimylėjėliui.
O gyvenimo prasmės vien uždirbant pinigus virš būtinos ribos - vis vien nepajusi. Kad prasimuštum į vidutiniokus - gerai uždirbti daugiau. O toliau - stop. Nei limuzinas, nei vilos su jachtomis, nei lėktuvai ir apsipirkimai Paryžiuje - jau nebeveikia.
O kas veikia?
Kiekvienas ryškiai apšviestas daiktas turi šešėlį. Štai tas šešėlis ir veikia. Netikite? O jūs dėmesingiau pažvelkite į visokius šešėlius. Iš ten gimsta visi apšviesti daiktai. Kai jauti šį šaltinį - džiaugsmas artėja. O gal jums ir kitaip. O pinigus kaupkite, kaupkite...
