Jis pastebi, kad kiekviena iš šių valstybių turi tų pačių besivystančios demokratijos problemų, pirmiausia korupcijos, bet nacionaliniu ir tarptautiniu mastu jos yra nepaprastai patikimos politiškai.

Lietuvoje išrinktajam parlamentui šią savaitę teko parodyti visus savo sugebėjimus, kad užbaigtų apkaltą tiesiogiai išrinktam prezidentui Rolandui Paksui - tai unikalus atvejis šiuolaikinės Europos istorijoje.

Vadinamasis "Paksageitas" kilo apkaltinus R. Paksą ryšiais su Rusijos mafija, įstatymų pažeidimu, už pinigus suteikus pilietybę Rusijos verslininkui, primena apvalgininkas, pridūręs, kad laikinuoju prezidentu iki prezidento rinkimų, įvyksiančių tikriausiai birželį, tapo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Vienam Europos Sąjungos stebėtojui pavadinus įvykius "klaikiu Lėlių teatru" ("spooky Muppet Show"), o prezidentui paskutinį kartą per televiziją pamėginus sutelkti savo šalininkus, apkaltos procesas rodė, kad įstatymų leidėjai nelinkę nusileisti spaudimui, rašo J. Lemke ir pabrėžia, kad Lietuvos politikai ne pirmą kartą ryžtasi daryti drąsius sprendimus.

Pasak jo, priešingai negu kitose buvusios Sovietų Sąjungos respublikose, kur, sugriuvus Rytų blokui, žodis komunizmas tapo tabu, Lietuvos socialdemokratai 2001 m. susivienijo su buvusia komunistine Lietuvos demokratine darbo partija. Taip buvo siūloma susitaikyti bei nuolat kartojama, jog bus laikomasi parlamentinės demokratijos.

Latvijoje demokratijos garantu, anot J. Lemkes, yra pernai antrajai kadencijai išrinkta prezidentė Vaira Vike-Freiberga. Atstovaudama šaliai, vilkėdama dažniausiai pastelinius kostiumus, ji suteikė kolorito Latvijos diplomatijai - patikimai tarptautiniu mastu.

Beje, užsienio žiniasklaida V. Vikę-Freibergą pravardžiuoja "Latvijos geležine ponia" ("Latvia's Iron Lady), su užuomina į buvusią Didžiosios Britanijos premjerę Margaret Tečer (Margaret Thatcher).

Tačiau Latvijos parlamentui tenka savaip kautis už demokratiją - vis dar nepavyksta integruoti rusų mažumą, kuri sudaro apie 30 procentų gyventojų, primena J. Lemke.

"Mes nustumti toli į šalį nuo atstovaujančios demokratijos", - skundėsi Rygos universiteto dėstytojas rusas Michailas Rodinas. Tuo tarpu Kanadoje sovietmečiu gyvenusi V. Vikė-Freiberga savo tautiečius užtaria: "Žmonės negali per vieną dieną suprasti, kaip veikia daugiapartinė sistema".

Mažiausia iš Baltijos šalių, Estija, savo problemas, susijusias su rusų mažuma, stengiasi slėpti, dėmesį nukreipdama į ūkio plėtros pažangą.

Vadinama "Baltijos tigru", šalis didžiuojasi stipriomis užsienio investicijomis, pastoviu ūkio augimu - 2003 metais siekusiu 5,8 procento. Ryžtingai pasukusioje rinkos ekonomikos keliu, Estijoje vis dar tebesiginčijama dėl socialinės apsaugos sistemos reformų.

Visose trijose Baltijos valstybėse dar reikia stiprinti kovą su korupcija - dėl šios problemos, ruošiantis stojimui į Europos Sąjungą, visoms joms priekaištavo aukšti ES pareigūnai, primena J. Lemkė.

Baltijos šalyse įsitvirtinęs viešumas, teigia J. Lemke. Tai ne tik užtikrina politinį lankstumą ir atsinaujinimą. Tai padeda atskleisti skandalingus atvejus - neseniai teko atsistatydinti Estijos žemės ūkio ministrui, paaiškėjus, kad korumpuoti pareigūnai iššvaistė grūdų atsargas. Vidaus reikalų ministras buvo stipriai kritikuojamas už išparduotas civilinei saugai skirtas dujokaukes.

Bet kuriuo atveju Baltijos šalys rodo, kokių politinių siurprizų Europos Sąjungai gali pateikti naujos jos narės, baigia dpa apžvalgininkas.