Pagal nuraškomų alyvuogių skaičių Graikija yra trečioji pasaulyje. Graikai alyvuoges augino dar gilioje senovėje. Alyvuogės vis dar auga ant medžių, kurie buvo pasodinti XIII a.
Pasak graikų mitologijos, Atėnė ir Poseidonas susitarė, kad miesto globėjas bus tas, kuris jam įteiks geresnę dovaną. Poseidonas padovanojo vandenį, o Atėnė - alyvuogių medį. Kiti dievai nusprendė, kad Atėnės dovana yra vertingesnė.
Graikijoje nėra nė vienos laivybai tinkamos upės. Beveik 80 proc. šalies teritorijos yra kalnuota.
Maždaug 7 proc. pasaulio marmuro atkeliauja iš Graikijos.
Beveik 98 proc. šalies gyventojų yra graikai. Didžiausia tautinių mažumų grupė yra turkai. Graikijoje taip pat yra albanų, makedoniečių, bulgarų, armėnų ir čigonų.
Graikiškai šneka maždaug 12 milijonų pasaulio žmonių. Daugelis jų gyvena Graikijoje, kiti - Kipre, Italijoje, Albanijoje, Turkijoje, JAV ir kitose šalyse.
Tūkstančiai šiandien vartojamų žodžių yra kilę iš graikų kalbos (“akademija”, “maratonas”, “sirena” “alfabetas”, “archeologija“, “pedagogas”, “idėja” ir daugybė kitų).
6-ajame dešimtmetyje skaityti ir rašyti mokėjo tik 30 proc. graikų. Šiuo metu raštingi yra 95 proc. šalies gyventojų.
Senoje graikų legendoje sakoma, kad kai Dievas kūrė pasaulį, jis sijojo žemę per sietelį. Kai visos šalys gavo geros žemės, sietelyje likusius akmenis Dievas švystelejo sau per petį ir sukūrė Graikiją.
Graikija sudaryta iš daugiau nei 2000 salų, 170-yje jų gyvena žmonės. Didžiausia Graikijos sala yra Kreta (8260 km²).
Daugiau nei 40 proc. žmonių gyvena šalies sostinėje Atėnuose (graikiškai “Athina”). Kai šis miestas tapo šiuolaikines Graikijos sostine, jo populiacija labai smarkiai išaugo. 1834 m. čia gyveno 10 000, o 2001 m. - net 3.6 milijono žmonių.
Atėnuose žmonės gyvena jau 7000 metų. Tai vienas seniausių Europos miestų. Čia gimė demokratija, vakarietiškoji filosofija ir literatūra, Olimpinės žaidynės, politikos mokslas, istoriografija, pagrindiniai matematikos principai, vakarietiškos tragedijos ir komedijos teorijos.
Kai kurie mokslininkai sako, kad graikų civilizacija tęsėsi taip ilgai, kad turėjo galimybę išbandyti beveik visas valdymo formas.
Graikijoje saulė šviečia 250 dienų arba 3000 valandų per metus.
Graikų vyrai privalo atlikti 12-18 mėnesių trukmės karinę tarnybą.
Senovės Graikija nebuvo vientisa valstybė, kokia yra šiandien. Ją sudarė apie 1500 skirtingų miestų-valstybių (polių). Kiekvienas jų turėjo savo įstatymus bei kariuomenę ir dažnai kariavo tarpusavyje. Didžiausias polis buvo Atėnai.
Iki pat 2000 metų didžiausią grėsmę Graikijai kėlė Turkija. Šios dvi šalys ilgus metus nesutarė dėl Kipro ir kitų teritorijų. 1999 m. abi šalis sudrebino galingas žemės drebėjimas ir jos atskubėjo viena kitai į pagalbą. Po šios nelaimės abiejų valstybių santykiai pagerėjo.
Senovės Graikijoje vidutinė moters gyvenimo trukmė buvo 36-eri, o vyro - 45-eri metai. Neišgyvendavo pusė gimusių vaikų. Šiuo metu graikės vidutiniškai gyvena 82, o graikai - 77 metus. Pagal gyvenimo trukmę Graikija užima 26 vietą pasaulyje.
Graikija pirmauja pasaulyje pagal eksportuojamų jūros kempinių skaičių.
70 proc. Europos Sąjungos prekybos laivyno sudaro graikų laivai. Pagal Graikijos įstatymus 75 proc. laivo įgulos turi sudaryti graikai.
Graikijoje yra daugiausia pasaulyje archeologijos muziejų.
Nacionalinis Graikijos sportas yra futbolas.
Graikijoje yra labai mažai senelių namų. Iki pat mirties seni žmonės paprastai gyvena su savo vaikų šeimomis. Daugelis jaunimo tėvų namus palieka tik tada, kai susituokia.
Graikijoje, o ypač Kikladų salyne, durys, langinės, baldai ir bažnyčių kupolai dažnai dažomi turkio spalva. Anksčiau buvo tikėta, kad ši spalva nubaido piktąsias dvasias. Šią spalvą žmonės vadino “kyanos”. Iš šio žodžio kilo žodis “cianidas”.
Nacionalis Graikijos sūris yra feta iš ožkos pieno. Jis siekia Homero laikus. Fetos sūrio graikai suvalgo daugiausiai pasaulyje.
Graikijoje žmonės mieliau švenčia savo vardadienius, o ne gimtadienius.
Graikijos pelkynuose apsistoja tūkstančiai migruojančių paukščių. Žiemas šioje šalyje leidžia maždaug 100 000 paukščių iš Europos ir Azijos.
Posakis “griebti jautį už ragų” kilo iš graikų mito apie Herkulį, kuris išgelbėjo Kretą nuo siautėjančio buliaus, sugriebęs jį už ragų.
Rodo salos sostinė Rodas - labiausiai lankoma turistų vieta Graikijoje. Šiame mieste stovėjo vienas iš septynių antikinio pasaulio stebuklų - Rodo kolosas. Ši milžiniška (303 m aukščio) Saulės dievo Helijo statula puošė miesto uostą, kol 226 m. pr. Kr. ją sugriovė žemės drebėjimas.
Pirmosios Olimpinės žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr. Pirmuoju olimpiniu čempionu tapo graikas virėjas, vardu Coroebus. Jis laimėjo bėgimo varžybas.
Senovės Graikijoje vergai sudarė 40-80 proc. šalies populiacijos. Vergai buvo karo belaisviai, pamesti vaikai ir vergų vaikai.
Graikai ir britai jau daugelį metų ginčijasi dėl marmurinių skulptūrų kolekcijos, kurią britai vadina Elgin, o graikai - Panteono marmuru. Ši kolekcija eksponuojama Londono Britų muziejuje. Britų vyriausybė mano, kad kolekciją sąžiningu būdu įsigijo 7-asis Elgin grafas, o graikai teigia, kad šis sandėris buvo neteisėtas.
Graikijoje gyvena daugybė laukinių gyvūnų rūšių. Čia suskaičiuojamos 116 žinduolių rūšys, 18 amfibijų rūšių, 59 roplių, 240 paukščių ir 107 žuvų rūšys.
Ruoniai laikomi Graikijos gamtinio ir kultūrinio paveldo dalimi. Jie aprašyti ir “Odisėjoje”. Ruonis pavaizduotas ir ant senos monetos, siekiančios 500-uosius m. pr. Kr.
500 m. pr. Kr. graikai įrengė pirmąjį Vakarų pasaulyje sąvartyną.
Nacių okupacijos laikotarpiu (per II-ąjį pasaulinį karą) daugelis žydų pateko į koncentracijos stovyklas. Iš 78 000 Graikijos žydų beliko tik apie 13 000.
Graikijoje visi mirusieji yra laidojami, nes graikų ortodoksų bažnyčia draudžia mirusiųjų deginimą. Praėjus 5-eriems metams po laidotuvių kūnas iškasamas, kaulai nuplaunami vynu ir sudedami į urnas. Taip daroma todėl, kad trūksta kapinėms skirtų plotų.
2009 m. vyriausybės korupcija Graikijai kainavo 1 milijoną dolerių. Nacionalinė Graikijos skola yra didesnė už šalies ekonomiką. Valstybės gebėjimas išmokėti skolas yra mažiausias eurozonoje. EU ir Tarptautinis valiutos fondas svarsto, kaip padėti šiai smarkiai įsiskolinusiai šaliai.
Graikų kalba naudojama jau daugiau nei 3000 metų ir yra viena seniausių Europoje.
Bus tęsinys
