Deja, tam reikia be galo daug darbo, todėl tai labai brangu. Dėl šios priežasties minėtas procesas tampa labai politizuotas, o literatūrinių ir akademinių žurnalų puslapiuose verda diskusijos, kaip būtų galima gauti pelno iš žmonijos intelektualinio paveldo.
Pirmadienį į šį ginčą įsikišo ir Europos Komisija, teigdama, jog šis procesas yra tokio didelio masto, kad visuotinio taupymo laikais bibliotekoms, muziejams ir galerijoms nelieka nieko kito, tik tikėtis, jog privatus sektorius padės jį finansuoti. Nesvarbu, kas atliks perkėlimo į skaitmeninį formatą procedūrą, tačiau suskaitmenintas žmonijos paveldas turi būti laisvai ir nemokamai pasiekiamas visiems žmonėms, teigiama Komisijos bei ekspertų iš įvairių šalių parengtoje ataskaitoje.
Ataskaitoje teigiama, kad viso Europos kultūros ir civilizacijos palikimo perkėlimas į skaitmeninį pavidalą – „Europeana“ pavadintą virtualią biblioteką – iš viso kainuos apie 100 mlrd. eurų, iš jų 40 mlrd. eurų prireiks vien tyrimams.
„Dabartinio ekonominio nuosmukio metu, kai valstybių biudžetai yra labai apriboti, darosi vis svarbiau skatinti privačių lėšų srautus, kuriuos galima būtų skirti kultūros vertybių skaitmeninimui“, rašoma ataskaitoje. Visgi priduriama, kad svarbu tai, kokiomis sąlygomis privatus ir valstybinis sektorius bendradarbiaus, nes skaitmeninimas ir jo finansavimas visų pirma yra valstybės pareiga.
Europos Komisija norėtų, kad skaitmeninimo procesas būtų baigtas iki 2016 m.
Pristatydama ataskaitą, Komisija pareiškė ketinanti iki šių metų pabaigos pateikti teisės aktų pasiūlymus šiai sričiai reguliuoti.