Namie, regis, sunku jam parodyti pirmam iniciatyvą, norint susipažinti ar susidraugauti, pvz. su jaunais svečiais. Kai artimiau susipažįsta, tada jau drąsiai bendrauja. Sunku jam ir susikaupti ilgesniam laikui. Nemėgsta ir nenori skaityti knygų. Visus darbus nori daryti greitai ir neatsakingai. Patinka sėdėti prie kompiuterinių žaidimų.
O štai mokykloje mokytojos sako, kad trukdo dirbti, mušasi su vaikais. Jei klasėje kiti vaikai tarpusavyje mušasi, tai bėga skusti juos mokytojai. O jei savo mokytojos neranda, tai nubėga ir iki direktorės!
Kai paklausiu, kodėl jis mušasi, stumdosi ar negražiai kalba, tai jis aiškina, kad prie jo lenda, jį erzina ar stumdo ir t.t. Mano supratimu, jis taip ginasi, nors nemanau, kad yra „šventas“. Tiesiog norėčiau paklausti ,kaip tokį vaiką auklėti?
Vyras sako, kad jam „bebučiuodama“ į užpakalį ir prisiskaičiusi straipsnių, jį tokį padariau. Jam reikia gero diržo ir disciplinos geležinės. Na, bet aš vis tiek negaliu sutikti ir klausyti, kaip jis ant jo rėkia ir dar pradeda jam sąlygas nurodyti, kad jis dabar į lauką neis, kol mokslo metai nepasibaigs. Eis tik su mumis pasivaikščioti (už rankyčių susikabinę?).
Nebežinau, kokią vaikui bausmę skirti ar kokių priemonių imtis, kad jis pradėtų tinkamai elgtis mokykloje. Ar neužaugs pastumdėliu, jei nemokės duoti atgal?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Iš jūsų laiško nėra visiškai aišku, koks iš tikrųjų yra jūsų vaikas. Panašu, jog jūsų motiniškas žvilgsnis nėra labai pajėgus atpažinti mažylio elgesį ir tai, ką jis tokiais veiksmais nori pasakyti.
Skirtingas vaiko buvimas su jumis ir mokykloje taip pat nesuteikia situacijai aiškumo. Vis gi iš to, kiek parašėte, panašu, jog berniukas išgyvena nemažai nerimo.
Vaiko aktyvus, į destruktyvumą nukreiptas elgesys, neretai rodo jo pasimetimą, negebėjimą kontroliuoti situacijos ir joje atsipalaiduoti.
Jei, kaip sakote, berniukui sunkiai sekasi užmegzti santykius su vaikais, gali būti, jog jo netinkamas elgesys mokykloje kalba apie baimę būti atmestam, nepriimtam, nepastebėtam. Taigi prieštaravimas, neklusnumas yra vaikiškas bandymas atkreipti į save dėmesį greičiausiu ir sėkmę garantuojančiu būdu.
Nors dažniausias reagavimo tipas į tokį vaiko nepaklusnumą, kitų skriaudimą, negebėjimą susikaupti yra bandymas bausti, tai nėra pats efektyviausias kelias spręsti vaiko elgesio problemas. Taip, kaip mažasis veikėjas savo destruktyvumu siekia greičiausio rezultato gauti dėmesiui, taip ir suaugę bausmėmis bando kuo skubiau panaikinti jiems nepageidaujamą reiškinį. Tačiau išoriškai nuslopinti veiksmai nerodo, jog vaiko sunkumas yra išspręstas.
Pradėti derėtų nuo skirtingų požiūrių į tą patį reiškinį suderinimų. Pirmiausia jūsų ir sutuoktinio, o po to jūsų šeimos ir mokyklos mokytojos. Berniukui labai padėtų jūsų bendradarbiavimas stebint jo elgesį ir ieškant, ką jis tokiais veiksmais nori parodyti. Vėliau bandant pagelbėti jam įveikti jo vidinius sunkumus būnant su bendraamžiais, mokymosi srityje ir panašiai.
Greičiausiai be to, kad berniukui derėtų atrasti, išmokti naujus santykių su bendraamžiais užmezgimo ir palaikymo būdus, svarbu nustatyti ir ribas bei netinkamo elgesio pasekmes. Tačiau jos turi tarnautų vaikui, o ne suaugusiems.
Jūsų sūnaus situacijos jokiu būdu negalima atsieti nuo jo santykio su jumis, tėčiu, o tuo pačiu ir ryšių mokykloje. Dėl to siekiant efektyvios pagalbos, berniukui labai skatinčiau pasitelkti mokyklos psichologo paslaugas, jo tarpininkavimą, numatant pagalbos planą vaikui.
Vaida
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
