Salų istorija driekiasi nuo pat antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą. Tuomet Maršalo salose gyveno mikroneziečiai, kurie keliaudavo iš vienos salos į kitą kanojomis, naudodami senovinius jūrlapius.

Maršalo salas Okeanijoje sudaro dvi archipelaginės salų grandinės iš 29 atolų. Kiekvieną atolą sudaro daugybė mažų salelių.

Maršalo saloms taip pat priklauso penkios atskiros salos, išsidėsčiusios Ramiojo vandenyno šiaurėje, pusiaukelėje tarp Australijos ir Havajų salų.

Maršalo salų atolai žymiausi dėl savo palajų ir kokosų plantacijų, duonmedžių ir pandanų.

Saloms būdingas tropinis klimatas - karštis, drėgmė. Liūčių sezonas prasideda gegužę ir tęsiasi iki lapkričio. Peizažui būdingas smėlis, kalkakmenis.

Maršalo salų moto – „Jepilpilin ke ejukaan“. Pažodžiui išvertus – „pasiekimai per jungtines pastangas“. „Maršalo salos amžinai“ – nacionalinio salų himno pavadinimas.

Maršalo salų sostinė – Majuro (Madžūras). Tai taip pat didžiausias salų miestas.

Nors Maršalo salos oficialiai žinomos kaip Maršalo salų respublika, valstybė populiariai vadinama tiesiog Maršalo salomis.

Dauguma turistų, besilankančių Maršalo salose, pirmiausia sustoja sostinėje Majuro arba mieste Ebeye. Nuo ten turistai keliauja į kitas vaizdingas salas.

Oficiali Maršalo salų valiuta – JAV doleriai. Dauguma gyventojų – krikščionys.

Žinoma, kad Maršalo salas sudaro dvi salų grupės. Tačiau nedaug kas žino, kad šios salų grupės vadinamos Ratak ir Ralik. Ratak reiškia „saulėtekis“, Ralik – „saulėlydis“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją