Tu esi mano draugas?
Odos grožiui ir jaunystei labai svarbūs keturi antioksidantai: vitaminai A, C, E ir selenas. Kiekvienas atlieka savo vaidmenį. Vitaminas A (karotinas) yra atsakingas už širdies ir kraujotakos sistemos sveikatą, vitaminas E (alfa-tokoferolis) atlieka svarbią apsaugos nuo laisvųjų radikalų funkciją.
Vitamino A trūkimas pasireiškia kraujagyslinių žvaigždučių pavidalu, o vitamino E trūkumas pasireiškia pigmentinėmis dėmėmis.
Vitaminas C yra būtinas lygiai ir elastingai odai. Selenas – ne antioksidantas, bet aktyvatorius. Seleno trūkumą galima nustatyti tik atliekant biocheminius kraujo tyrimus.
Jei kalbama apie antioksidantus, vadinasi, kalbama ir apie jų „mirtinus priešus“ – laisvuosius radikalus. Tai yra nenormalios molekulės, pasižyminčios ypatingu nestabilumu. Jos sugeba ardyti normalių, stabilių molekulių struktūras. Laisvieji radikalai žaloja baltymus, fermentus, lipidus ir netgi visas ląsteles. Ir jei šis procesas nestabdomas, laisvieji radikalai savo ardomosios veiklos savaime nenutraukia.
Dėl laisvųjų radikalų vykdomų oksidavimo procesų destabilizuojamas organizmo biocheminis balansas, sutrinka gyvybiškai svarbūs procesai, ląstelėse kaupiasi mutacijos ir spartėja audinių senėjimo procesas. Ir štai kam reikalingi antioksidantai: jie minimalizuoja laisvųjų radikalų ardomosios veiklos pasekmes, nes yra tarsi laisvųjų radikalų spąstai. Jie atiduoda laisvą elektroną laisviesiems radikalams ir sustabdo jų ardomąją veiklą.
Bet ne viskas taip paprasta: jei antioksidantų organizme per daug, jie pradeda veikti priešingai – skatina laisvų radikalų vykdomas reakcijas. Taigi išvada: organizme svarbus balansas ir tokių naudingų antioksidantų perteklius gali būti žalingas. Antioksidantai – ne panacėja ir ne vaistas nuo senatvės. Reikia mokėti jais naudotis.
Ir vėl apie dietas
Tik ką buvo rašoma apie sudėtingus cheminius procesus, molekules ir elektronus. Kam gi grįžti į nuodėmingą žemę ir pradėti kalbą apie dietas? Esmė tame, jog kad ir kiek gamintojai bereklamuotų savo naują kosmetinį produktą, kad ir kiek jį girtų už sudėtyje esančius antioksidantus, būkite atsargūs. Antioksidantų kreme galbūt ir yra. Tik štai jo molekulė yra per didelė, kad pereitų epidermį ir neutralizuotų laisvuosius radikalus. O ką daryti tokiu atveju?
Natūralūs antioksidantai, gaunami iš vaisių ir daržovių, organizmą veikia kur kas intensyviau nei jų sintetiniai analogai. Maksimalus antioksidantų veikimas yra tuomet, kai jie vartojami poromis ar netgi grupėmis. Prisiminkime jų veikimo principą: elektroną radikalui atidavęs antioksidantas, tampa nebeaktyviu ir jį kažkas turi „įkrauti“.
Giminiški ryšiai
Pavyzdžiui, taip glutationą regeneruoja vitaminas C, o vitaminą C – vitaminas E. Šio vitamino gausu augaliniuose aliejuose, ankštiniuose, grūdiniuose augaluose, briuselio kopūstuose, erškėtrožės vaisiuose, šaltalankio, šermukšnio uogose, trešnėse, riešutuose. Vitamino A yra morkose, abrikosuose, petražolės lapuose, moliūguose ir špinatuose. Vitamino C ieškokite erškėtrožės vaisiuose, šermukšnio uogose, citrusiniuose vaisiuose, raudonojoje paprikoje, salieruose.
Antioksidantų taip pat gausu kai kuriuose augaluose, pavyzdžiui, auksinėje šaknyje, imbiere, dagio žolėje, ginkmedyje.
Tačiau naudingų antioksidantų galite neieškoti, jei rūkote, deginatės, mėgstate greitą maistą, laikotės griežtų dietų ir retai pasirodote gryname ore. Pirmiausia reiktų pakoreguoti savo įpročius.
