Nors gentyje yra apie 30 rūšių, Lietuvoje auginama vos viena – paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens L.). Tikroji jo tėvynė – Viduržemio pajūris, šiaurinė ploto dalis siekia Elzasą.
Akį traukia ne tik žalios, bet ir spalvingos formos
Įpratote prie žalialapių buksmedžių, džiaugiatės jais ir žiemą, ir vasarą. Bet atkreipkite dėmesį ir į naujas dekoratyvines formas, dažniausiai atvežamas iš Vakarų šalių medelynų, galinčias augti ir Lietuvoje. Labiau paplitusios, jau nevadinamos retenybėmis yra siauralapė (‘Angustifolia’), gelsvai margalapė (‘Aureovariegata’), baltakraštė (‘Elegans’) ir nykštukinė (‘Myosotidifolia’).
Pastaroji forma ypač vertinama todėl, kad krūmas yra taisyklingas rutuliškas, nors auga lėtai ir pasiekia apie 30 cm aukštį. Viena iš puošniausių – ‘Marginata’ su ryškiais šviesiais geltonais lapų krašteliais. Visas išvardytas formas verta auginti ir jomis puošti sodą.
Nors paprastasis buksmedis savo tėvynėje auga 6–10 m aukščio medžiu ar krūmu, Lietuvoje retai siekia 1 m, bet kai kada žydi ir dera. Tikrai ne kiekvienas matė kovo–balandžio mėnesiais išsiskleidusius baltus su gelsvu atspalviu žiedus. Labiau pastebimi vaisiai – 5–10 mm ilgio žalsvos sėklų dėžutės. Jos subręsta liepą. Buksmedžiai yra ilgaamžiai – išgyvena net iki 700 metų.
Apvadinės gyvatvorės – pačios gražiausios
Visi buksmedžiai tinka neaukštoms gyvatvorėms. Tai reiškia, kad pamažu jos išaugs nuo 20 iki 50–70 cm aukščio. Jauni 10–15 cm aukščio sodinukai sodinami kas 20 cm. Per 2–3 metus jie ūgtelės, uždengs tarpus. Karpyti pradedama jau antraisiais metais, kad šakelės tankėtų nuo pažemės.
Buksmedžių gyvatvorės puikiai tinka griežto formaliojo stiliaus soduose. Simetriškai išdėsčius lysves ir kiekvieną iš jų apsodinus žaliomis juostomis, sodas atrodys lyg sudėliotas iš atskirų paveikslėlių, bet kartu ir vieningas.
Siaurus takus šalia esančios žemos buksmedžių gyvatvorės paryškina, suteikia jiems griežtumo. Nesvarbu, ar sodas yra formaliojo, ar neformaliojo stiliaus – jos tampa ryškiomis linijomis tarp atskirų želdinių ar dangų.
Gyvatvorės gali būti įvairių formų. Viršus – dantytas, vingiuotas. Auginkite šiek tiek į apačią platėjančias buksmedžių gyvatvotes, tada apatinės šakos gaus pakankamai šviesos ir neišretės.
Populiariausia figūra – rutulys
Atskirai augantį buksmedžio krūmą mūsų sodininkai dažniausiai paverčia rutuliu. Tai nesudėtinga. Be to, iš buksmedžio suformuotas rutulys – gražesnis už kitus visžalius augalus.
Rutulys bus taisyklingas, jei prieš karpydami surasite jo centrą. Galima į krūmo vidurį įsmeigti kuolelį ir pririšti virvutę. Reikiamoje vietoje užmegztas mazgas žymės rutulio skersmenį. Bet kur pro šakeles ištraukę šią virvutę pamatuosite, ar tiksliai išlaikytas rutulio skersmuo. Mažus rutulius nesunku karpyti žiūrint iš viršaus, o didesnius taip matuoti būtina.
Nebūtinai rutulys turi stovėti vienišas sode. Jis net per daug išsiskirs iš laisvai augančių gėlių ir krūmų. Kelių skirtingo dydžio rutulių grupė sudarys kompoziciją. Gražiai atrodo vienodų rutulių eilutė palei taką ar pievelės kraštą.
Paprastojo buksmedžio nykštukinė forma (B. sempervirens ‘Myosotidifolia’) savaime sudaro rutulį ar pusrutulį, tad sodininkui beveik nereikia įsikišti. Tik ji auga labai lėtai.
Dar vienas pastaba rutulių naudai – ant jų žiemą gan gerai laikosi sniegas, todėl net ir nepridengti beveik neapšąla. Stora balta kepurė neišlanksto šakelių.
Kitos formos pagal populiarumą išsirikiuoja taip: kūgis, piramidė, kubas, medelis su aukštoku kamienu, spiralė, paukštis. Kuo sudėtingesnė figūra, tuo sodininkas turi būti labiau patyręs ir kantresnis. Kuo aukštesnė ji užauginama, tuo didesnis kyla pavojus, kad apšals žiemą.
Didesnes figūras galima sukurti pasodinus vieną arti kito kelis buksmedžius. Pavyzdžiui, daug didesnis rutulys užaugs iš trijų šalia augančių krūmelių. Pasodinę penkis (vieną centre ir keturis kampuose) greičiau suformuosite platesnį kubą.
Trumpai apie priežiūrą
*Buksmedžiai mėgsta derlingą, kalkingą dirvožemį ir švelnų klimatą. Auginami palankiomis sąlygomis būna atsparūs sausrai. Geriausiai veša saulės nekepinamose vietose, šviesiame pusšešėlyje. Atviroje vietoje pasodinti augalai turi nestokoti drėgmės.
*Tręšiami dekoratyviniams krūmams skirtomis kompleksinėmis trąšomis.
*Šaltomis žiemomis šie augalai apšąla ir apdžiūsta iki sniego dangos. Patikimiausia apsauga – gera priežiūra (stiprūs ir prieš žiemą visiškai sumedėję buksmedžiai atsparesni šalčiui) ir dengimas. Dengti geriausia tada, kai pašąla, eglišakėmis (jei jų užtenka keliems augalams) arba maišiniu audeklu (labiau tinka gyvatvorėms).
*Buksmedžiams, kaip ir kitiems visžaliams augalams, labai pavojinga yra pavasario saulė, kai žemė dar būna sušalusi. Todėl danga nuimama, kai išeina pašalas.
Sodinukų galite užsiauginti ir patys
Buksmedžiai nėra patys pigiausi augalai, nes auga lėtai. O gyvatvorei prireiks nemažai sodinukų. Tad pavasarį galite nesunkiai jų pasidauginti.
Karpant augalus visada atsiras pakankamai šakelių, iš kurių bus galima pasiruošti auginių. Tinka maždaug 10 cm ilgio neaplūžusios ir nenudžiūvusios, gerai sumedėjusios šakelės. Jos susmeigiamos į žemę vazonėlyje, inspekte ar lysvėje apie 3 cm. Atstumai tarp šakelių turi būti 4–6 cm. Visą laiką turi būti šešėlis, drėgna žemė ir drėgnas oras.
Atviroje vietoje esančias dauginimo lysves reikia pridengti. Per vasarą užauga nemažos šaknys. Kitą pavasarį sodinukai persodinami rečiau – kas 10–15 cm ir auginami dar 2–3 metus. Paskui perkeliami į nuolatinę vietą.
