Džiugina gerbėjų ištikimybė
Kaip greitai bėga laikas: Tigro metais susikūręs operos grandų trio per 12 gyvavimo metų surengė apie 100 koncertų.
„Vis žadu suskaičiuoti tiksliai, turiu visų tų metų darbo kalendorius, kuriuose pažymėti visi koncertai“, – sako V. Noreika.
Jis prisimena, kad „Trims tigrams“ teko koncertuoti visur: ir mažose salytėse nedideliuose Lietuvos miestuose, ir sporto salėse, ir net Vingio parke. „Kai tau atsistojusi ploja minia žmonių, susigraudini“, – išsitaria maestro.
„Žmonės po koncerto prieina, autografų prašo, nori nusifotografuoti su mumis, kiti su ašaromis akyse, tai jaudina. Džiaugiamės, kad turime savo ištikimus klausytojus. Visoje Lietuvoje mums netrūksta gerbėjų, į kokį miestą benuvažiuotume, susirenka pilnos salės, taip pat ir nemažai jaunimo“, – pasakoja V. Prudnikovas.
Tiesa, šiandien situacija šiek tiek kitokia nei trio veiklos pradžioje. „Pasikeitė kelios kartos, koncertuoti pradėjo mūsų mokiniai, dalis mūsų auditorijos jau garbaus amžiaus ir pinigų ne visuomet bilietui nusipirkti suranda“, – aiškina V. Noreika.
Mažiau koncertų rengiama ir dėl to, kad garsūs operos solistai pasinėrę į kitus darbus, sudėtinga rasti laiko repeticijoms. Gruodžio pradžioje Nacionalinę premiją pelnęs V. Noreika daug laiko skiria mokiniams, labai aktyviai koncertuoja. V. Prudnikovas užsiėmęs televizijos laidoje „Triumfo arka“, o E. Kaniava šiuo metu gyvena uostamiestyje, dėsto Klaipėdos universitete.
Nusprendė scenoje paišdykauti
„Vis dėlto savo tikslą pasiekėme. Juk visi trys susibūrėme į „Tris tigrus“ sutarę propaguoti klasikinę muziką. Tačiau ne tik tradicinę, o perpintą su liaudies muzika, operete, estradine ir net popmuzika“, – tikina V. Prudnikovas.
Pasak E. Kaniavos, vieną gražią dieną sėkmingai kartu padainavę „trys rimti operos vyrai nutarė scenoje paišdykauti“. Tas paišdykavimas pavyko. „Būna, gyvenime planuoji, planuoji, ir nieko neišeina. O mums taip nenutiko, vienu metu buvome tokie populiarūs, kad nespėdavome visur, kur kviesdavo“, – džiaugiasi sėkme Eduardas.
Galbūt dainininkų sėkmės paslaptis – sugebėjimas ir rimtąją muziką perteikti žaismingai, su humoru. Ne vien išėję ant scenos gerai žinomas operų arijas atlieka, bet ir šou sukuria.
„Patinka publikai tie mūsų juokeliai, pakikena žmonės smagiai“, – šypsosi V. Noreika.
Klausytojai įvertina, kad „Trys tigrai“ – tikri profesionalai. „Visuomet dainuojame gyvu balsu. Tik orkestro nesivežiosi su savimi, tad tenka muzikos įrašus leisti. Ir diapazonas mūsų balsų geras – turime puikų bosą Vladimirą, be vargo pačias „apačias“ imantį, puikų „vidurį“ – baritoną Eduardą. Man, tenorui, sekasi aukščiausias natas suvaldyti“, – pasakoja Virgilijus.
Rimtai į savo darbą žiūrintys solistai prieš kiekvieną koncertą valandą repetuoja, nors, atrodytų, per 12 metų jau tikrai susidainavę. Ir profesionalų garso režisierių turi, kuris mikrofonus sureguliuoja, kad gerai visi trys balsai skambėtų.
Rengia naujų staigmenų
Per tą laiką, kai koncertuoja kartu, „Trys tigrai“ klausytojus pradžiugino net 5 skirtingomis programomis. Šiais metais pavasarį pradėtame ir rudenį pratęstame koncertų ture po visą Lietuvą paskutinį kartą skambėjo penktoji programa.
Visi koncertai susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje V. Noreika, E. Kaniava ir V. Prudnikovas dainuoja po keletą solinių kūrinių, paskui kartu atlieka vieną bendrą dainą. Antroje dalyje skamba viena iš 5 programų.
„Pasitaikė keletas atvejų, kai pasibaigus vienam koncertui atbėga į užkulisius organizatoriai ir klausia, ar po valandos negalėtume dar vieno koncerto toje pačioje salėje surengti. Kelis kartus taip buvo ir mes sutikome, kad ir pavargę, jei yra vėl pilna salė žiūrovų“, – prisimena V. Prudnikovas.
„Tigrai“ išsitaria, kad kitiems metams turi naujų ir labai įdomių planų. Vladimiras užsimena, kad naujoji programa bus ne šiaip sau populiarių arijų ir melodijų rinkinys, o visas spektaklis, kuriame persipins skirtingi muzikos žanrai.
„Turime originalią idėją. Galvojame pasirinkti visai kitokias išraiškos formas. Bet apie tai kalbėti dar anksti. Dar ne viską esame aptarę“, – nenori iki galo atskleisti kortų ir sugadinti klausytojų laukiančios staigmenos V. Noreika.
„Pakrikštijo“ per nesusipratimą
Tarp Tigro metais į „Trijų tigrų“ ansamblį susibūrusių solistų nėra nė vieno, šio ženklo metais gimusio. O ir „tigrais“ jie tapo tik per nesusipratimą. Prieš 12 metų, prieš pat Naujuosius, Sporto rūmuose vyko Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo Valstybinio simfoninio orkestro koncertas, kuriame visi trys turėjo dainuoti.
Afišose puikavosi užrašas „Tikro garso koncertas“. Tačiau aktorius Sigutis Jačėnas, koncerto vedėjas, suklydo ir žiūrovams paskelbė, jog jie girdės „tigro balso koncertą“. Niekas per daug nenustebo: juk Tigro metai artėjo, atrodė, kad toks ir yra sumanymas.
O čia dar Kauno zoologijos sode tais Tigro metais gimė trys tigriukai. „Mus pakvietė būti jų „vardatėviais“. Kadangi jų vardai būtinai turėjo prasidėti raide „m“, jie gavo Medo (pridėjus tą raidę prie Eduardo vardo trumpinio Edas), Mirgio ir Mlado vardus“, – pasakoja E. Kaniava. Taip ir prilipo trio tas pavadinimas.
„Šį pavasarį vėl koncertavome Kauno zoologijos sode, minėjome tigrų vardynas. Gaila, iš trijų mūsų vardus gavusių tigriukų, dabar jau užaugusių tigrų, čia likęs tik vienas, Mirgis. Medas dabar gyvena Estijoje, o Mladas – Helsinkyje. Mirgiui nuvežėme dovaną, gimtadienio tortą – didžiulį jaučio kumpį“, – dalijasi dar gyvais įspūdžiais E. Kaniava.
Ir atsisveikindamas papasakoja istoriją, kuri liudija, kad buvo laikas, kai juos kone kiekvienas žmogus pažinojo. V. Prudnikovas išvedė ryte pasivaikščioti savo šunį, retos veislės levretę. Tuo metu senamiestyje, kur jis gyvena, vyko kažkokie trasų remonto darbai. Eina jis pro griovį kasantį darbininką, o šis ir klausia: „Pone Prudnikovai, kokios veislės jūsų šuo?“ Dainininkas nustebo: „Iš kur žinote, kas aš?“ „Kas „Trijų tigrų“ Lietuvoje nepažįsta?“ – atsakė darbininkas.
