Todėl galime šį klausimą sukonkretinti: kaip pasiekti tą trokštamą pusiausvyrą tarp stiprumo ir jautrumo?
70-ųjų pabaigoje daug moterų taip nusivylė senu vyrų tipu, kad turėjo atsirasti kažkas naujo. Atsitiko taip, kad 80-ųjų viduryje avangardo šalininkai patobulino naują vidinės koncentracijos ir savo potencialių draugių manipuliavimo metodą. Žurnalai moterims leisdavo straipsnius apie moteris verslininkes, kurios atrasdavo savo meilę su kaubojais ir statybininkais, kuriems seksas niekada neužimdavo svarbiausios vietos gyvenime.
Šiuo metu aistros aprimo, bet toli gražu klausimas neišsisprendė. Daugumoje šeimų abu nariai dirba. Daugumai vyrų patinka karjeros siekiančios moterys. Kiek mažiau vyrų taipogi pasiruošę atlikti tam tikrus darbus namuose. Ir dauguma moterų sutinka su dviem darbais: vienu namuose ir kitų už namų ribų.
Tai vyksta dėl to, kad klasikiniai lyčių vaidmenys, su tam tikromis išlygomis, yra vis dar aktualūs. Taip mes išauklėti. Tokios mūsų kultūros pasekmės. Mes turėtumėm pasižiūrėti, kaip skirtingai elgiasi feminisčių sūnūs. Mes iki šiol nepakankamai vertiname ilgalaikę moters vaidmens pasikeitimo įtaką. Tačiau stenkimės neatsilikti.
Tuo tarpu vyrai privalo būti stiprūs, kieti ir energingi, bet ne per dideli diskriminacijos šalininkai. O ar jūs pritariate nuomonei, kad kiekvienuose santykiuose yra stiprioji pusė, nesvarbu, vyras ar moteris?
