Ech... Gera, ramu namuose, tokie visi laimingi, dega židinys, žvakės, marguoja po eglutė atneštos ir į šventinį popierių suvyniotos dovanėlės, dar neliestos, nes šiukštu – tik po šventos vakarienės keisimės jomis...
Mūsų šeimoje per didžiąsias šventes ne maistas svarbiausia, o kaip mes jaučiamės, dvasinė pilnatvė, susikaupimas, ramybė, bendravimas ir ... burtai. TAIP – būtent ir jie mums svarbūs, nes juk naktis – ne eilinė, šventa ir stebuklinga, ir kodėl gi nepasinaudojus ir nepabūrus ateities?
Pasivaišinę, pasikalbėję ėmėme laukti, kada mūsų brangi močiutė atneš kažko saldaus, bet ne – ji ateina nešina padėklu, ant kurio išsirikiavę apversti puodeliai!
- Ša, sako, - dabar visi tyliai pabūkite, apmąstykite trumpai ir tada pasakysiu, ką reikia daryti.
O mes sėdime, mąstom, susikaupę, dega žvakutes, rusena židinys, taip jauku jauku ir kiek paslaptinga. Po kelių minučių išgirstam taisykles:
žiūrėkite į apverstus puodelius, ilgėliau pagalvokit, ko gi norėtumėt, kad kitais metais išsipildytų arba tiesiog širdim pajauskite, kuris puodelis jums parodys ateitį.
Ir pradėjom burtis – po vieną pradėjom atversti puodelius. Vieni ištraukė raktus – tai naujų namų arba namų pakeitimo simbolis. Kiti traukė žiedą – tai antrosios pusės arba santuokos simbolis, na, o aš atvertusi puodelį radau ten angeliuką, mažą tokį porcelianinį – tai simbolizavo naują gyvybę, kūdikėlį. Na, pamaniau, gryna nesąmonė, juk aš net draugo neturiu, ką tik buvau išsiskyrusi su savo draugu, juk su niekuo net nesusitikinėjau....
Po Naujųjų metų sutiktuvių, praėjus dar savaitei, sulaukiau trumpos žinutės. Kadangi buvau savo buvusio draugo telefoną ištrynusi, bet žinojau atmintinai, iškart suvokiau, nuo ko ši žinutė. Rašė apie meilę man, vis dar gyvenančią širdyje... Susitikom, nuėjome pasižmonėti, kalbėjome, žodžiu, turiningai leidome laiką. Taip smagu buvo vėl susitikti...
Vasarį aš jau turėjau mūsų gyvenimus sudrebinusių naujienų – mes turėsime vaikutį. Apsidžiaugėm, buvo ir baugu bei gera... Visko įvyko per tuos mėnesius, niekas lengvai nepasimiršta – nei skausmas nei džiaugsmas, bet nepaisant to, dabar mes džiaugiamės mūsų sūneliu – tokiu, koks buvo tas angeliukas Kalėdų vakarą... Taip ir vadiname tą mūsų mažąjį stebukliuką – angeliuku!!!
Laimingiausia Mama Eglė
