Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas neseniai "Novosti" sakė, kad 2003 m. Rusija pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos žlugimo sulaukė grynųjų kapitalo investicijų. Numatoma, kad šiais metais kapitalo grynosios investicijos sudarys 4 mlrd. dolerių, o 2005 m. - 6 mln. dolerių. Tai reiškia, kad šalies padėtis po "sunkumų" kupino dešimtmečio pagaliau stabilizavosi.
Dešimtojo dešimtmečio viduryje visa Rusija suprato, kad šalyje "kažkas vyksta ne taip". Net sklandė anekdotas, kad "rusai įrodė pasauliui socializmo trūkumus ir dabar sėkmingai įrodo kapitalizmo klaidas". Kitaip tariant, vis labiau aiškėjo, kad vakarietiškos idėjos, nesvarbu, ar jos socialdemokratiškos, ar rinka paremtos, neprigyja Rusijos dirvoje. Galbūt Rusijai reikia laiko pritaikyti klasikines rinkos taisykles. Be to, dešimtojo dešimtmečio pradžioje vykdyti jaunų nekompetentingų reformistų veiksmai dar labiau pablogino padėtį.
Atrodo, visi šie jausmai išplaukė būtent per praėjusius prezidento rinkimus. "Pagrindinė demokratinė kandidatė", kurią liaudis siejo su dešimtojo dešimtmečio reformomis, buvo Irina Chakamada, rinkimuose surinkusi tik 3,8 proc. balsų. Du kairiųjų pažiūrų kandidatai - Nikolajus Charitonovas ir Sergejus Glazevas, ginantys socialistines idėjas, bendrai surinko apie 18 proc. balsų. Palyginti su V. Putino surinktais 71,31 proc., tai - kuklūs rezultatai.
Tai reiškia, kad didžioji dalis Rusijos gyventojų balsavo už tvarką šalyje, kovą su gamtinių išteklių eikvojimu bei tai vykdžiusių asmenų nubaudimą, neatsižvelgdami į konkretaus kandidato pažiūras. Rinkėjai atėjo balsuoti už tvarką, žmogaus teisių apsaugą, aktyvią kovą su korupcija, įskaitant aukščiausius valdžios sluoksnius, bei padėtį šalyje, kur nėra politinių kovų ir kur ekonomika apsaugota nuo biurokratinės netvarkos.
Rinkėjams iš dalies įtakos galėjo turėti ir gana nuobodus gyvenimas Maskvoje, palyginti su situacija prieš 10 ar 15 metų, tačiau politinis stabilumas yra savotiškas magnetas, pritraukiantis investuotojus.
Prie to neabejotinai prisidėjo ir spartus Rusijos ekonomikos augimas bei teigiami kai kurių Rusijos institucijų veiksmų rezultatai: sumažinti gamybos mokesčiai, apdrausti bankų indėliai, liberalizuota su pasauline tarpbankine valiutų rinka (FOREX) susijusi teisinė bazė.
Tokiems rezultatams įtakos turėjo Rusijos prezidento V. Putino valdomas parlamentas, kas Vakaruose susilaukia nemažai kritikos. Tačiau Maskva dar gerai prisimena, kad buvęs šalies vadovas Borisas Jelcinas negalėdavo gauti komunistų kontroliuojamos Dūmos pritarimo nė vienam įstatymo projektui.
Neabejotinas vadinamojo "patriotinio bloko", daugiausia sudaryto iš komunistų, žlugimas, iš pradžių parlamento, o po to ir prezidento rinkimuose, aiškiai rodo, kad Rusija tikrai nebegrįš prie socializmo. Potencialūs investuotojai gali būti dėl to ramūs. Atrodo, jie tai supranta.
Kitas svarbus aspektas yra tas, kad Rusija už nugaros paliko "laukinio kapitalizmo" laikus ir baigė žaisti "žaidimus be taisyklių", kurie tikrai neprisidėjo prie palankaus investicijų klimato kūrimo. Atrodo, Rusija įžengia į stabilumo periodą. Verslo pasaulis tai jaučia ir sveikina V. Putino pergalę.
Naujausių apklausų duomenimis, eiliniai Rusijos gyventojai yra patenkinti rinkimų rezultatais. Pasak įtakingos ekonominių tyrimų grupės atstovo Jurijaus Levados, 74 proc. apklaustųjų rinkimų rezultatus vertina teigiamai, ir tik 19 proc. jais nėra patenkinti. Didžioji dalis rusų - 87 proc. - tvirtina rinkimuose galėję visiškai laisvai išreikšti savo nuomonę ir nesusilaukę jokio spaudimo.
Tokie rezultatai buvo gauti kovo 18-23 dienomis visose Rusijos federalinėse apygardose apklausus 1 tūkst. 602 asmenis. Apklausos paklaida - 3,4 proc.