Palyginti su 2002-aisiais, pernai einamosios sąskaitos deficitas (ESD) padidėjo vienu milijardu litų ir, išankstiniais vertinimais, sudarė 6,6 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) (ketvirtąjį ketvirtį - 9,5 proc. BVP). 2002 metais ESD buvo 5,3 procento BVP.

"Einamosios sąskaitos deficitas padidėjo faktiškai tik dėl to, kad padidėjo užsienio investuotojų pelnai ir išmokėta daugiau dividendų. Ar tai blogai? Tai rodo, kad Lietuvoje galima gerai investuoti ir gerai uždirbti. Tuo pačiu tai rodo mūsų ekonomikos stiprumą, jos konkurencingumą. Taigi tokių "pablogėjimų" tegul būna tik daugiau. Būtų blogai, jeigu Lietuvoje užsienio investuotojai neuždirbtų", - Eltai komentavo Lietuvos banko pinigų politikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.

Jis informavo, kad šiemet Lietuvos banko analitikai tikisi 5-6 proc. ESD.

Pasak Lietuvos banko pranešimo, einamosios sąskaitos deficito padidėjimą nulėmė daugiau kaip du kartus padidėjęs neigiamas pajamų balansas. Išskirtinis 2003 m. pajamų balanso bruožas - gerokai padidėjusios dividendų išmokos nerezidentams (už tiesiogines užsienio investicijas) ir reinvesticijos. Savo ruožtu dividendų išmokų padidėjimą lėmė didesnis užsienio kapitalo įmonių Lietuvoje pelningumas, 2002 m. iki 15 proc. sumažėjęs pelno mokesčio tarifas ir įsigaliojusi palanki dividendų apmokestinimo tvarka.

ESD padidėjimui turėjo įtakos ir teigiamo paslaugų balanso sumažėjimas.

"Nėra jokių veiksnių, kurie lemtų ESD didėjimą arba stiprų mažėjimą šiais metais. Modeliai rodo, kad vidutiniu laikotarpiu Lietuvai priimtinas einamosios sąskaitos deficitas ir yra tarp 5 ir 6 procentų", - sakė R. Kuodis.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją