Štai, pavyzdžiui, užregistruoti naują verslą Jungtinėje Karalystėje užtrunka apie savaitę ir kainuoja 82 eurus. Panaši situacija ir Burlgarijoje, Prancūzijoje ir Airijoje, kur užregistruoti naują verslą kainuoja iki 100 eurų, o procedūra trunka mažiau nei savaitę. Tačiau, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Ispanijoje, kol patvirtinami dokumentai, verslininkams tenka laukti apie mėnesį. Italijoje, Liuksemburge, Graikijoje ir Nyderlanduose procedūros greitesnės, tačiau brangesnės – daugiau kaip 1000 eurų.
Tokie skirtumai rodo, kad Europos Sąjungos dar laukia nemaži iššūkiai, jei ji nori vėl „užvesti“ ekonomiką.
„Kai kuriose valstybėse narėse tam tikri dalykai pajudėjo į priekį, tačiau ne visose. Tikrai yra, ką skatinti. Mes tai puikiai žinome“, - sako Marko Curavićius, Europos Komisijos verslo padalinio vadovas.
Tačiau daugybė šalių atsilieka nuo numatyto termino.
Kodėl tai taip svarbu? Smulkios ir vidutinės įmonės Europoje sukuria 80% darbo vietų. Vadinasi, toks verslas, Europai atsigaunant po krizės, tampa svarbiausiu veiksniu, o visa, kas trukdo kurti naują verslą, trukdo augti ekonomikai.
Ypač tai svarbu dabar, kai vidutinis nedarbo lygis Europoje siekia 10%, o tarp jaunų žmonių iki 25 metų šis procentas dvigubai didesnis, kaip teigiama praėjusią savaitę paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtoje ataskaitoje. Didžiausias nedarbo lygis buvo Ispanijoje, po jos sekė Airija, Slovakija ir Graikija. Vienintelėje Vokietijoje bedarbių nežymiai sumažėjo.
Praėjusią savaitę „Eurochambers“, Europos šalių prekybos rūmų asociacija, parengė verslo sąlygų 18-oje Europos šalių tyrimą, parodžiusį, jog tebėra daugybė kliūčių: įstatymų nustatytos prievolės, problemos, gaunant finansavimą, ir nelanksčios darbo rinkos. Asociacijos atstovo teigimu, šios kliūtys nepriklauso nuo krizės, todėl tyrimo rezultatai būtų panašūs ir prieš 10 ar net 20 metų.
Žinoma, tiek europiniu, tiek vietiniu lygiu yra žengta svarbių žingsnių. Lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė naują direktyvą, kuri numato griežtesnes priemones vėluojantiems skolininkams. Direktyvą dar turi patvirtinti Europos Taryba.
Be to, sausio mėnesį Europos Komisija pristatys ataskaitą apie „Smulkiojo verslo akto“ įgyvendinimo pažangą.
M. Curavićius tikisi, kad tyrimų duomenys ir pasiūlyti pakeitimai paskatins vadovaujančius politikus sudaryti sąlygas verslui klestėti. Tvirtesnių sprendimų, teigia jis, reikia reguliuojant finansavimą, švietimo bei mokymų prieinamumą, skatinant moteris imtis verslo.
Tyrimai nuolat rodo, kad europiečiai mieliau renkasi su maža rizika susijusius darbus, pavyzdžiui, valstybės institucijose ar stambiose korporacijose, o ne dirba patys sau. Amerikoje, pavyzdžiui, yra visiškai priešingai.
Ši tendencija, „Bruegel“, Briuselio tyrimų instituto teigimu, sudaro grėsmę Europos konkurencingumui. Tik kas penkta iš didžiausių ES kompanijų buvo įkurta po 1975 m. JAV tokios „jaunos“ kompanijos sudaro daugiau nei pusę visų įmonių, be to, jie orientuojasi į tokius greitai augančius sektorius kaip sveikatos priežiūros ar informacinės technologijos.