Visuomenė nėra tokia akla ir bejausmė skurstantiesiems kaip šalies valdžia, todėl prieš Kalėdas pagausėja labdaros akcijų. Vieniems gerumas prabunda tik tą kartą per metus, kiti juo dalijasi nuolat.
Auka ne tam, kad nuramintum sielą
Šiomis dienomis miestų aikštėse garuoja verdama sriuba, dalijami maisto produktai, su dovanomis lankomi vaikai globos namuose, seneliai pensionatuose. Labdaringuose renginiuose renkamos lėšos sergantiems vaikams gydyti, naujausiai medicinos įrangai įsigyti. Kasmet gruodį šventinių nuotaikų apimti žmonės nelieka abejingi likimo nuskriaustiesiems, suaktyvėja labdaringa veikla. Ar gerumas mumyse prabunda tik per adventą?
„Tiek vienkartinės labdaros akcijos, tiek nuolatinė parama yra reikalinga ir džiugina, – įsitikinęs Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidentas Kazimieras Ščeponavičius. – Žmonės kuo toliau, tuo labiau užjaučia skurstančiuosius, linkę dalytis su tais, kuriems reikia pagalbos. Mūsų organizacija sulaukia vis daugiau pagalbininkų, į veiklą įsijungė ir moksleiviai.“
Maltos ordinas stengiasi palengvinti vargingiausiųjų senatvę – maitina namuose, globoja, slaugo. Didžioji dalį lėšų, už kurias maitinami senoliai, suaukojama per labdaros rinkimo akcijas. Kasmet Maltos ordinas rengia akcijas „Kalėdų sriuba“: vaišina žmones dubenėliu sriubos ir kviečia aukoti.
Maltiečiai ne tik per šventes, bet ir kiekvieną dieną karštu maistu, simboliškai vadinamu sriuba, daugelyje miestų maitina šimtus vienišų senelių, kuriems tai dažniausiai vienintelis maistas.
Nuolat besirūpinančių skurstančiais žmonėmis organizacijų, draugijų, fondų Lietuvoje yra nemažai. Lietuvos „Caritas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Lietuvos samariečių bendrija ir kitos. Jų nuostata – žmonės turi aukoti ne tam, kad nuramintų širdį, o kad galvotų, kaip gali padėti šalia esančiajam visus metus.
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ taip pat specialiai nerengia labdaros akcijų per Kalėdas – jos vyksta nuolat. Pasak fondo direktorės Deimantės Žebrauskaitės, žmonės nori valgyti ne tik prieš Kalėdas, o vaikai globos namuose gyvena ne tik gruodį.
Iš geros širdies ar dėl reklamos?
Tradicija tampa televizijų rengiamos labdaros akcijos. Už žmonių, verslo įmonių suaukotus milijonus perkama sergantiems vaikams gydyti reikalinga medicininė aparatūra, išpildomos globos namų vaikų svajonės ir norai, rūpinamasi senoliais.
Įspūdingos pinigų sumos, surenkamos per tokias akcijas, liudija: atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių daryti gera, užjaučiančių sunkiai gyvenančiuosius. Juo labiau kad visi šie aukotojai dažniausiai lieka anonimais. Vadinasi, tai daro tikrai iš širdies gerumo ir atjautos, o ne dėl reklamos. Paprastam žmogui dažniausiai lemta būti tyliu aukotoju, o žinomam asmeniui išlikti šešėlyje sudėtinga.
Niekam ne paslaptis, kad yra ir tokių aukotojų, kurie ruošdamiesi net ir mažą nieką dovanoti pirmiausia rūpinasi, jog apie tai praneštų žiniasklaida. Atrodo, jei nebus parašyta laikraščiuose, parodyta per visas televizijas, tai ir aukojama nebus...
Įvairių organizacijų atstovai pastebi, kad dažniausiai aukoja tie, kurie ir patys nedaug turi: pensininkai, vidutiniškai uždirbantys darbingo amžiaus žmonės. Daugėja ir įmonių, verslininkų, norinčių palengvinti gyvenimą sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Ši labdara būna įvairiausių formų – grynaisiais pinigais, įmonės produkcija ar teikiamomis paslaugomis, darbuotojų savanorišku darbu. Tai darydami verslininkai gerina savo įvaizdį, įmonės žinomumą, taip pat supratimą, kad jų bendrovė yra dalis visuomenės ir kad parama bendruomenei turi įtakos įmonės gerovei.
Duoti meškerę, o ne žuvį
Be kasmet organizuojamų labdaros akcijų, yra nuolat veikiančių labdaros ir paramos fondų, kurie rūpinasi ne tik duona kasdienine.
Almos Adamkienės, Vytauto Landsbergio, Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondai bei kitos panašios organizacijos skatina ir remia neeilinių Lietuvos talentų – vaikų, jaunuolių, turinčių išskirtinių gabumų muzikai, menui, mokslui, sportui, ugdymą.
Įvairius paramos projektus įgyvendina ir gerai žinomos „Lions“, „Rotary“ ir kitos organizacijos. „Lions“ klubai jau ne vienus metus teikia paramą vaikams, turintiems regėjimo negalią. Tradiciniu tapusio labdaros koncerto „Aš noriu matyti pavasarį“ lėšos skiriamos akių lęšiukų bankui paremti, Kauno silpnaregių internatinės mokyklos vaikams nupirkta muzikos instrumentų, paremiamos ir daugiavaikės šeimos.
„Manau, kad geriau yra ne vienkartinė, epizodinė parama, o ilgalaikiai projektai. Esu įsitikinusi, kad žmogui reikia duoti ne žuvį, o meškerę tai žuviai sugauti, – tvirtina „Lions“ Lietuvos apygardos gubernatorė 2009–2010 m. Irma Rubikienė. – Mes įgyvendiname įvairias programas, kurios padeda akliems ir silpnaregiams vaikams, iki 18 metų gyvenusiems internatinėse mokyklose, integruotis į visuomenę. Organizuojame kompiuterių kursus, kitas programas, kad jaunuoliai įgytų specialybę ir galėtų užsidirbti patys, kad gyvenime jiems neprireiktų labdaros ir paramos“.
