Kūčių rytą gauta žinia, jog mano įsčiose auga nauja gyvybė, manęs nepradžiugino. Vis dairiausi į nėštumo testą ir norėjau įžvelgti, jog atsakymas neigiamas. Deja... Ir testas, ir simptomai rodė ką kita. Ne dabar, dar anksti, ne laiku - tokios mintys sukosi mano galvoje. Na, jei jau taip nutiko, teks pasikalbėti su širdies draugu, nusprendžiau.
Tomas buvo atsiradęs mano gyvenime tada, kai man buvo sunkiausia. Buvau išsiskyrusi su vyru ir gyvenau viena su septynmete dukrele. Skyrybos buvo skaudžios, vienatvė dar skaudesnė, todėl džiaugiausi gyvenime atsiradusiu širdies draugu. Buvom pažįstami beveik metus, kai atsikraustė jis gyventi pas mus. Tomas taip pat buvo išsiskyręs ir savo gyvenamąjį būstą palikęs buvusiai žmonai. Buvau įsimylėjusi jį iki ausų: gražus, protingas, inteligentiškas, tvarkingas, supratingas ir dar daug gražių žodžių apie jį būčiau pasakiusi, neįžvelgdama nė vieno jo trūkumo.
Tą rytą atsargiai užkalbinau savo išrinktąjį.
- Tu laisvas, ir aš laisva, kaip manai apie mudviejų oficialią sąjungą? - paklausiau jo.
- Ne, nepyk, to nebus dėl tavo dukros. Aš nenoriu auginti svetimo vaiko, - negarsiai atsakė jis.
Nuo tokių jo žodžių, atrodė, ėmė trūkti oro namuose, tačiau sukaupiau jėgas ir pasakiau, kad tuomet jis turi iš mūsų namų išsikraustyti. Aišku, Kūčių vakarą praleidau viena su dukrele. Nuo ašarų buvo šlapia pagalvė, o kad lengviau būtų iškęsti skausmą, išgėriau raminamų vaistų piliulę. Nemačiau televizijos programos, nebepastebėjau, kaip dukrelė pati nuėjo miegoti, nes raminamieji mane užmigdė. Rytojaus, t.y. Kalėdų rytą nebenorėjau keltis iš lovos. Sugebėjau tik paimti telefono aparatą ir paskambinti geriausiai draugei. Ji man sutiko padėti... Po Kalėdų nuvežti mane pas ginekologą ir parvežti namo po „xxx procedūros“.
Tokį sprendimą priėmiau, nes tuomet supratau, kad kito pasirinkimo neturiu. Tuomet iš savo atlyginimo vos sudurdavau galą su galu, protas sakė, jog negaliu likti viena su dviem vaikais. Tą vakarą mano kalėdinis stalas buvo skurdus. Abi su dukrele sėdėjome prie stalo, ant kurio degė Kalėdų žvakutė ir lėkštėje gulėjo keli sumuštiniai.
Mano apetitas buvo prapuolęs visiškai, tad nesistengiau, o ir neturėjau noro stalo apkrauti valgiais. Abi su dukrele bandėme žiūrėti televizijos programą, nors labiau dukrelė glaustėsi prie manęs, stengdamasi, kad aš neverkčiau. Aš nelabai galėjau įsijausti į rodomą koncertą, nes ausyse skambėjo Tomo pasakyti paskutiniai žodžiai. Nedžiugino manęs ir kambario kampe spalvotomis lemputėmis žybsinti eglutė.
Staiga pasigirdo skambutis. Suvokdama, jog ne kaip atrodau, paprašiau dukrelės atidaryti duris ir pasakyti, kad mamytės nėra. Po trumpos tylos į kambarį įėjo Tomas, nešinas puokšte raudonų rožių.
"Atleisk man, aš suklydau. Supratau, kad negaliu gyventi be jūsų. Myliu tave ir prašau tekėti už manęs", - ištarė jis, įteikdamas rožes ir nuvalydamas man nuo skruosto ašaras.
Aš kelias minutes negalėjau ištarti nė žodžio. Tik toliau verkiau, bet verkiau jau nebe skausmo, o džiaugsmo ašaromis. Apsikabinau dukrelę, Tomą ir pasakiau, kad nuo šiol mes visi nesiskirsime. Jis mūsų stalą apkrovė skaniausiomis vaišėmis ir įteikė dovanas, kurias jis kaip sakė gavo nuo Kalėdų senelio. Dukrelė gavo seniai išsvajotą vaikišką kompiuteriuką, o aš - sužadėtuvių žiedelį.
- Bet mes tau dovanos neturime, - tariau jam.
- Turite, - pasakė jis, - jis tavo pilvelyje. Man tai pati geriausia Kalėdų dovana".
Supratau, kad geriausia draugė „įkišo savo ilgą liežuvį“, tačiau nepykau už tai, nes jį įkišo laiku ir vietoje. Kalėdinis stebuklas padarė mus visus labai laimingus. Dukrelė džiaugėsi, kad turės sesutę arba broliuką, mes džiaugėmės būsima gražia šeima. Džiaugsmas netilpo mūsų namuose ir nesulaukę dvylikos kieme deginome šaltąsias ugneles, linkėdami gražių Kalėdų kiekvienam pro mus praeinančiam žmogui. Tuomet džiaugėmės viskuo aplinkui: spindinčiu žvaigždėtu dangum, kiekvienu praeinančiu žmogum ir gražia Kalėdų švente, staiga tapusia širdyje tokia miela ir šilta.
Po kelių mėnesių įvyko mūsų vestuvės. Geriausiai draugei už tai, kad „įkišo ilgą liežuvį“, teko būti piršliene. Dar po pusmečio susilaukiau sveiko ir gražaus sūnaus. Minėta geriausia draugė už angelišką poelgį per kiekvienas Kalėdas nuo mūsų šeimos gauna dovanų po suvenyrinį angeliuką. Tikiuosi, kad jos angelų kolekcija nepradės kartotis tais pačiais angeliukais.
Šis Kalėdų stebuklas man padovanojo ne tik vyrą ir sūnų, bet ir pateikė gyvenimišką pamoką, privertusią mane suprasti, kad mūsų laimė priklauso nuo mūsų pačių, reikia tik mums patiems nebūti išdidžiais, o būti viens kitam paprastesniais, nuoširdesniais, atviresniais. Per savo išdidumą vos savo laimės nepaverčiau baisia tragedija. Pasimokiau iš savo klaidos, todėl nuo tų stebuklingų Kalėdų esu labai laiminga.
V.Ž.
***********
Parašykite savo istoriją, koks stebuklas jus aplankė per Kalėdas. Pasidalinkite savo džiaugsmu - galbūt jis įkvėps ar padrąsins kitus nudžiuginti artimuosius.
Savo istorijas siųskite mums el.paštu: gyvenimas@delfi.lt iki gruodžio 27 dienos.
Gruodžio 30 d. paskelbsime nugalėtoją, kuriam įteiksime "Trollbeads" dovanų kuponą!
