Veiklos neįsivaizduoja be interneto
Apie gerėjantį verslo klimatą Kaune kalbama vis dažniau, todėl buvo galima prognozuoti kai kuriuos Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros atliktos verslininkų apklausos rezultatus, tačiau paaiškėjo ir naujų dalykų.
“Palyginti su 2001-aisiais, dabar verslininkai savo veiklos jau neįsivaizduoja be interneto - net 92 proc. verslininkų jau turi kompiuterius ir jais naudojasi, o 89 proc. naudojasi ir internetu bei elektroniniu paštu (84 proc.)”, - sakė “Kauno plėtros forumo” direktorius Šarūnas Vasiliauskas.
Ekonominė situacija per pastaruosius 12 mėnesių labiausiai pagerėjo toms įmonėms, kurios savo verslą Kaune vykdo daugiau nei šešerius metus (42 proc.), įmonėms, kuriose dirba nuo 10 iki 19 bei per 100 darbuotojų (48 proc.), taip pat įmonėms, kurios veikia apdirbamosios pramonės (47,6 proc.) ir statybos (46,7 proc.) srityse.
“Prieš trejus metus net 56 proc. apklaustų verslininkų teigė, kad verslo sąlygos per paskutinius 12 mėnesių Kaune pablogėjo, o dabar tokią nuomonę išsakė tik 8 proc. apklaustųjų”, - teigė viena iš tyrimo eksperčių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dr. Jolanta Reingardienė.
Apie 43 proc. verslininkų mano, kad 2003-iaisiais verslo plėtros situacija ir investicijų aplinka Kaune pagerėjo.
Suabejojo tyrimo objektyvumu
Kauno verslininkai verslo plėtros ir investicinę aplinką Kauno mieste vertina nevienareikšmiškai, todėl lyginant kai kuriuos tyrimo duomenis gali susidaryti nuomonė, kad verslininkų vertinimai neobjektyvūs, neatitinka tikrosios padėties. Beje, tyrimo rezultatais buvo linkę suabejoti viduriniosios grandies Kauno savivaldybės tarnautojai. Tiesa, miesto meras Arvydas Garbaravičius savo pavaldinių nepasitenkinimą greitai numalšino, pareikšdamas, kad pasinaudos ekspertų pasiūlymais.
Pasak VDU dr. Arno Zdanavičiaus, vertindami atsakymus į atskirus klausimus kartais galėtume įtarti, kad padaryta paklaida, tačiau bendrasis vaizdas yra pakankamai objektyvus, nes tyrime dalyvavo 150 miesto įmonių vadovai, 17 Kauno miesto savivaldybės, 10 Kauno apskrities viršininko administracijos, 7 mokslo institucijų ir 9 verslininkų nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tokio pobūdžio apklausose paprastai sulaukiama iki 30 proc., o šiuo atveju gauta net 51 proc. atsakymų.
Net 42,9 proc. apklaustųjų sakė, kad verslo situacija Kaune pagerėjo, 40,8 proc. teigė, kad ji nepasikeitė, 8,4 proc. neturėjo nuomonės, o 7,9 proc. tvirtino, kad situacija net pablogėjo.
Pasak VDU dr. Jolantos Reingardienės, nepalankiausiai verslo situaciją vertino įmonių verslininkai, kurie savo verslą Kaune vykdė iki penkerių metų - apie 65,5 proc. tokių verslininkų nusiteikę pesimistiškai. Įmonių, kurios Kaune veikia per 10 metų, vadovai situaciją vertina daug palankiau.
Trukdo korupcija ir biurokratizmas
Ekspertai pataria išsamiau panagrinėti priežastis, dėl kurių palyginti daug verslininkų (apie 40,8 proc.) manė, kad verslo sąlygos Kaune per pastaruosius metus nepasikeitė.
“Nors verslininkai supranta, kad didžiąją dalį verslo problemų sprendžia Vyriausybė, tačiau dėl kompetencijos stokos kritikuojami ir vietinės valdžios tarnautojai”, - sakė ekspertas Tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos dr. Nerijus Pačėsa.
Verslininkai dažniausiai minėjo korupcijos vietinės valdžios struktūrose problemą (47 proc.), nors patys su ja nebūdavo susidūrę. Apie 41 proc. apklaustųjų sakė, kad verslui labiausiai trukdo biurokratinės kliūtys, 38 proc. skundėsi, kad yra per mažai institucijų, teikiančių paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui, 35 proc. minėjo šešėlinio verslo įtaką, tiek pat - per didelį valstybės kišimąsi į verslą.
Pasak N.Pačėsos, daugelis kauniečių verslininkų dėl savo nesėkmių dažniausiai linkę kaltinti valdžios atstovus.
“Dauguma verslininkų Savivaldybėje ir apskrities viršininko administracijoje dirbančius žmones kaltina, kad šie yra labiau valdininkai nei valstybės tarnautojai, todėl svarbiausia Savivaldybės užduotimi laiko biurokratinių procedūrų verslui vystyti mažinimą (27 proc.), šio pobūdžio kaltinimų daugiausia skirta Kauno apskrities Žemėtvarkos skyriui”, - sakė N.Pačėsa.
