Vėjo jėgainių parką UAB „Logestra“ stato ūkininko Romo Liaudansko nuomojamoje žemėje. Tačiau jėgainių parko sanitarinės zonos įeina į šalia esančių kitų asmenų, atgavusių nuosavybę, žemes. Devynių žemių savininkai, kurių dauguma gyvena Klaipėdoje, nesutinka, kad jų žemės taptų vėjo jėgainių parko sanitarine zona. Pagal galiojančius įstatymus bet kokio objekto sanitarinėje zonoje negalima statyti namų, žemę naudoti kitiems komerciniams tikslams.
Visi minėti žemių, kurios patenka į vėjo jėgainių sanitarinę zoną, savininkai tvirtino, kad būtent tose žemėse, kurios yra gražioje vietoje, jie ateityje planuoja statyti namus, poilsiavietes, išnuomoti žemes statomiems gyvenamųjų namų kvartalams, verstis kaimo turizmu.
Dalis jau pernai pradėjo rengti detaliuosius planus, kad žemės ūkio paskirties žemės statusą pakeistų į komercinį. Tačiau jų detalieji planai Klaipėdos rajono savivaldybėje vilkinti, o baigiantis 2003 metams patvirtintas vėjo jėgainių statybos detalusis planas.
Jis ir užkirto kelią kitiems žemės savininkams jų žemėse vėjo jėgainių apsaugos zonoje užsiimti bet kokia veikla, išskyrus auginti žemės ūkio kultūras. Žemės savininkai teigė nesantys nusistatę prieš vėjo jėgaines, bet norėtų, kad šių sanitarinės zonos neįsiterptų į jų žemes.
Vienas iš žemės savininkų Albinas Vaičius mano, kad reikėtų statyti galingesnes vėjo jėgaines, o ne tas, kurios iš Vakarų Europos perkeliamos į Lietuvą kaip senstelėjusios. Tada, anot A.Vaičiaus, vėjo jėgainių reikėtų mažiau ir jų sanitarinės zonos neįsiterptų į šalia esančių savininkų žemes.
Pirmasis vėjo jėgainių parkas minėtuose Kretingalės seniūnijos kaimuose turėjo būti pradėtas statyti dar pernai. Statybos projekto vadovas Vidmantas Česulis teigė, kad dėl kilusių ginčų UAB „Logestra“, pradiniame etape ketinanti investuoti apie 50 mln. litų, patiria nuostolių. Šiuo metu jau gauti leidimai pradėti statyti pirmąsias 6 jėgaines, vykdomi paruošiamieji darbai.
Pasak V.Česulio, jie bandė tartis su visais žemės savininkais vienaip ar kitaip kompensuodami už žemes, kurios patenka į vėjo jėgainių sanitarines zonas. Su daugeliu pavykę susitarti, tačiau likę reikalauja itin didelių kompensacijų. Jis minėjo atvejį, kai už 70 arų sklypą paprašyta 350 tūkst. litų. Teisme daugelis žmonių neigė gavę jiems naudingus ir tenkinančius pasiūlymus, o kai kurie kategoriškai tvirtino neketinantys parduoti žemės.
