"Tai galėtų būti sunkus smūgis mūsų ūkiui. Žinoma, iš to nereikėtų daryti tragedijos, daug ką galima pakeisti esamomis ekonominės politikos priemonėmis", - teigė G.Nausėda.
Jis nesutiko su nuomone, kad būtina sulaikyti visus šalies gyventojus Lietuvoje, nes, anot jo, kai kuriais atvejais geriau leisti žmonėms išvažiuoti, susirasti perspektyvius darbus, užsidirbti pinigų ir grįžti atgal bei būti ekonomiškai aktyviais.
Tuo tarpu Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Petras Auštrevičius teigė, kad valstybės sprendimai dėl darbo jėgos migracijos gali būti minimalūs.
"Išvykimo nereikia skatinti, nes pačiai Lietuvai reikia kvalifikuotos ir mokesčius mokančios darbo jėgos", - teigė P.Auštrevičius.
G.Nausėda pasidžiaugė Vyriausybės intencija sumažinti gyventojų pajamų mokestį, jei mažinimas būtų daromas žymiu mastu, o ne keliais procentiniais punktais.
Be to, G.Nausėda paragino negąsdinti Lietuvos žmonių "šuolišku" kainų augimu iš karto po gegužės 1-osios, kad nekiltų tokia "ekonominė beprotystė" kaip Latvijoje, kur masiškai perkama druska, nors pripažino, kad esama veiksnių, kurie gali lemti kai kurių prekių pabrangimą.
"Tokius dalykus, kaip netiesioginių mokesčių didėjimas, Lietuva patyrė jau ne kartą. (...) Nieko ypatinga čia neatsitiks ir ypatingo kainų šuolio čia nebus", - prognozavo G.Nausėda.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento direktorius Andrius Nikitinas teigė, kad daugelis sričių jau integravosi į ES, tačiau vis dėlto pramonininkai išskiria tris problemines sritis - verslo sąlygų pasikeitimą, verslo konkurencingumą, taip pat darbo rinkos problemas.
"Dėl verslo sąlygų pasikeitimo verslas nerimauja, dėl ateinančių naujų standartų, naujų ženklinimų, kokybės standartų įvedimo", - teigė A.Nikitinas.
Pramonininkų atstovo teigimu, problemų šioje srityje kyla dėl informacijos stokos - nėra pakankamai su verslu suderintas valstybės mechanizmas, kad standartai ir naujos direktyvos būtų greitai adaptuotos Lietuvos verslininkų.
Anot A.Nikitino, įsiliejus į naująją ES rinką daugelis Lietuvos įmonių praras konkurencinius pranašumus. Šioje srityje pramonininkai teigia pasigendantys bendradarbiavimo su Vyriausybe. Be proto nutekėjimo A.Nikitinas išskyrė jaučiamą spaudimą didinti darbo užmokestį.
"Darbo rinkos klausimas yra vienas iš aktualiausių. Mes bandome įtikinti Vyriausybę, kad dėl mokestinės bazės sumažinimo ir tiesioginių mokesčių sumažinimo mes galime išlikti konkurencingi", - teigė A.Nikitinas.
Savo ruožtu P.Auštrevičius teigė, kad Lietuva turi visas galimybes įstoti į ES kaip viena geriausiai pasirengusių valstybių. P.Auštrevičiaus teigimu, ateičiai lieka labai svarbios problemos - šešėlinė ekonomika ir kontrabanda.
"Šioje srityje veiksmai liks aktualūs ilgą laiką", - prognozavo P.Auštrevičius.