J.Oleko teigimu, kompensuojamų vaistų kainų skirtumui padengti bus panaudotos sveikatos apsaugos biudžeto lėšos.
Ministro teigimu, 3-4 proc. gali kilti nekompensuojamų vaistų kainos, tačiau jis tikisi, kad esminių pokyčių nebus dėl didelės farmacinių kompanijų konkurencijos, kuri turėtų stabdyti kainų augimą.
J.Olekas taip pat informavo, kad šiuo metu peržiūrimas kompensuojamų vaistų kainynas, kuris turėtų įsigalioti nuo gegužės 1-osios. "Vyksta intensyvios derybos su kompanijomis. Jos sutinka mažinti kainas", - teigė J.Olekas.
Daugelis vaistų, kurie šiuo metu įrašyti į galiojantį kainyną, išbraukiami iš valstybinio registro, vaistų gamintojai keičia vaistų kainas, kainyno vaistų grupės papildomos naujais vaistų prekiniais pavadinimais.
Sveikatos apsaugos viceministro Gedimino Černiausko teigimu, nuo gegužės 1-osios ketinama didinti medikų atlyginimus, tačiau Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Radvila pažymėjo, kad padidinus medikų atlyginimus bei įvedus PVM mokestį, medicinos įstagos su esamu finansavimu neišsilaikys, didės kreditoriniai įsiskolinimai ir mažesnės įstaigos gali būti priverstos užsidaryti.
A.Radvila taip pat sukritikavo naujojo Farmacinės veiklos įstatymo projekto nuostatą, kuria nustatoma, kad kaimo vietovių pirminės sveikatos priežiūros įstaigos galės platinti tik nereceptinius vaistus.
Medikai nuogastauja, kad vietos įstaigose negaunant receptinių vaistų, gydymas nebus pradėtas laiku arba ligonius gali tekti siųsti gydytis į ligonines.
Su tuo nesutiko Seimo Sveikatos apsaugos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, sakydama, kad įstatymas dar nepriimtas ir komitetas atsižvelgs į šią nuostatą, kad negrįžtų "gūdūs sovietiniai kaimo laikai".
Prezidento atstovės spaudai Jūratės Overlingienės teigimu, susitikime prezidentas atkreipė ministro dėmesį, kad turėtų būti skirta pakankamai privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų PVM įvedimo ir akcizo padidinimo išlaidų kompensavimui bei medicinos darbuotojų darbo užmokesčių didinimui.