"Ši direktyva apima praktiškai visus gaminius, turinčius elektros funkciją, netgi apšvietimo lempas", - sakė Eltai Aplinkos ministerijos Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Gerda Šviežauskaitė.
Direktyva įpareigoja surinkti ir perdirbti tiek didelius, tiek mažus namų apyvokos prietaisus, informacinę techniką ir telekomunikacijų įrangą, apšvietimo įrangą, žaislus, laisvalaikio įrangą, elektros ir elektroninius įrankius, medicininius prietaisus ir pan.
Direktyva įpareigoja užtikrinti ne tik nemokamą atliekų surinkimą iš gyventojų, bet ir jų perdirbimą.
"Kadangi mes esame išsiderėję pereinamąjį laikotarpį ir perdirbimo užduočių vykdymui, jų įgyvendinimas taip pat nusikelia dvejiems metams. Direktyvoje yra nurodyti procentai, kiek surinktų atliekų turi būti perdirbta", - tvirtina G. Šviežauskaitė.
Lietuva nepajėgi kol kas nei surinkti, nei perdirbti tokių atliekų. "Direktyvos reikalavimus į nacionalinę teisę turime perkelti iki rugpjūčio mėnesio. Todėl bus sudaryta darbo grupė, kuri turės sukurti atliekų surinkimo sistemą, jos finansavimo mechanizmą, mokesčių politiką ir kt.", - pabrėžia Aplinkos ministerijos atstovė. Anot jos, darbo grupės darbe dalyvaus ir gamintojai, prekybininkai bei perdirbėjai.
Direktyva atsakomybę už šių atliekų tvarkymą deleguoja gamintojams ir importuotojams.
"Gamintojai ir importuotojai turėtų organizuoti šių atliekų surinkimą ir perdirbimą. Jie turės spręsti, ar šių atliekų tvarkymui jungsis į kolektyvines sistemas, ar atliekas tvarkys individualiai", - teigia specialistė.